R. Vaikšnoras sako, kad esant poreikiui Lietuva galėtų suteikti savo teritoriją JAV ir Izraelio operacijai Irane
Lietuva galėtų leisti JAV naudotis savo teritorija karinėms operacijoms prieš Iraną – apie tokią galimybę užsiminė Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, jei toks sprendimas būtų priimtas politiniu lygmeniu, Lietuvos infrastruktūra galėtų būti naudojama sąjungininkų bombonešiams ar naikintuvams.
„Manau, kad [pagalba] galėtų būti ne vien karinėmis priemonėmis. Gali būti diplomatinės, ekonominės, informacinės [priemonės], pagal poreikį. Tai gali būti palaikymas, gali būti ir mūsų teritorijos suteikimas <…> bombonešiams, naikintuvams, nes kai kurios šalys atsisakė ir žinom kurios. Sakyčiau, kad šioje vietoje tai yra aukštoji diplomatija ir Vyriausybės bei vadovų sprendimai. O kariuomenė remtų, jei toks būtų Lietuvos politinis sprendimas“, – LRT teigė R. Vaikšnoras[1].
Generolo teigimu, JAV ir Izraelio kariniai veiksmai prieš Iraną turėtų būti vertinami kaip savalaikis žingsnis siekiant sustabdyti augančią grėsmę Vakarų valstybėms. Jo teigimu, Iranas jau kurį laiką stiprina savo įtaką regione, yra siejamas su Rusija ir palaiko ryšius su įvairiomis prieš Izraelį veikiančiomis organizacijomis.
Todėl Vakarų reakcija, pasak generolo, buvo bandymas užkirsti kelią situacijai, kai ši grėsmė dar labiau sustiprėtų Artimuosiuose Rytuose ir destabilizuotų regioną.
Karas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti paramą Ukrainai
Kariuomenės vadas taip pat atkreipė dėmesį į platesnį geopolitinį kontekstą. Jo teigimu, konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali turėti įtakos Vakarų dėmesiui Ukrainai, tačiau tai neturėtų sustabdyti paramos šaliai, kuri jau kelerius metus kariauja su Rusija. Ypač svarbu, pasak jo, užtikrinti Ukrainos oro gynybos stiprinimą, nes tai vienas svarbiausių elementų ginantis nuo raketų ir dronų atakų. Jei Ukrainos atsargos būtų nepakankamos, Vakarų valstybės turėtų būti pasirengusios perduoti papildomas sistemas iš savo arsenalų.
Kalbėdamas apie Lietuvos saugumo situaciją, R. Vaikšnoras pabrėžė, kad valstybė vis dar ne iki galo suvokia, jog gyvename laikotarpiu, kai karinės grėsmės gali išaugti labai greitai. Nors gynybai skiriama pakankamai didelė BVP dalis, anot jo, dalis visuomenės ir institucijų vis dar nesupranta būtinybės veikti greičiau. Generolas taip pat kritikavo biurokratinius procesus, kurie lėtina gynybos projektus ir ginkluotės įsigijimą.
Pasak jo, net ir po ketverių metų karo Ukrainoje Lietuvos įstatyminė bazė vis dar nėra pakankamai pritaikyta krizinėms situacijoms, todėl svarbūs sprendimai dažnai užstringa viešųjų pirkimų ir apskundimų procedūrose. Jo teigimu, tokie procesai turėtų būti spartinami, nes šiuolaikiniuose konfliktuose sprendimai ir veiksmai vyksta gerokai greičiau nei taikos metu.
Vėgėlė perspėjo: Lietuva neturėtų siūlytis į JAV ir Irano konfliktą
Tuo tarpu parlamentaras Ignas Vėgėlė įspėjo Lietuvą neskubėti kalbėti apie galimą dalyvavimą JAV ir Irano konflikte. Jo teigimu, Artimuosiuose Rytuose situacija išlieka itin įtempta ir gali peraugti į platesnio masto karinį susidūrimą, todėl mažesnės valstybės turėtų atsargiai vertinti savo retoriką.
Politikas nurodė kritiškai vertinantis viešas diskusijas apie galimą Lietuvos įsitraukimą ir pabrėžė, kad pirmiausia reikėtų sulaukti konkrečių sąjungininkų prašymų bei realių sprendimų. Anot jo, skuboti pareiškimai gali sukurti klaidingą įspūdį apie Lietuvos galimybes ir vaidmenį tarptautinėje politikoje.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigė, esą Europos Sąjunga per lėtai reagavo į JAV ir Izraelio pradėtą karinę operaciją prieš Iraną. Pasak ministro, sprendimų priėmimą Bendrijoje dažnai apsunkina sudėtingas visų 27 valstybių pozicijų derinimas, todėl Europa tokiose situacijose turėtų veikti greičiau ir ryžtingiau.
Jis taip pat pabrėžė, kad ES turėtų aiškiau apibrėžti savo strateginius interesus Artimuosiuose Rytuose ir glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis, nes iki šiol diplomatinės pastangos nesustabdė Irano branduolinės programos.
Iranas įspėjo Europą: jei įsitrauksite į karą, taikiniu taps jūsų miestai
Tuo tarpu Iranas įspėjo Europos valstybes nesikišti į konfliktą ir pareiškė, kad bet kokia karinė parama prieš Teheraną būtų laikoma karo veiksmu. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmailas Baghaei teigė, kad jei Europa imtųsi vadinamųjų gynybinių veiksmų, Iranas tai laikytų prisidėjimu prie agresijos, o atsakomieji smūgiai galėtų būti nukreipti ir į Europos miestus. Įtampa dar labiau išaugo po to, kai Irano gamybos dronai atakavo Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazę Akrotiryje Kipre. Manoma, kad jie galėjo būti paleisti iš Libano teritorijos, galimai „Hezbollah“ grupuotės[2].
Po šio incidento Jungtinė Karalystė sustiprino bazės gynybą, o Graikija, Vokietija ir Prancūzija pažadėjo padėti Kiprui stiprinti saugumą. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad Aljansas konflikte nedalyvauja, tačiau prireikus gins kiekvieną NATO teritorijos centimetrą.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė planus didinti šalies branduolinį arsenalą ir svarsto galimybę dalį Prancūzijos branduolinio atgrasymo pajėgumų dislokuoti kitose Europos valstybėse.
