Vėgėlė: Lietuva neturėtų skubėti kalbėti apie dalyvavimą JAV ir Irano konflikte
Didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose ir vis dažniau keliant klausimą apie galimą platesnio masto konfliktą tarp JAV ir Irano, Seimo narys Ignas Vėgėlė ragina Lietuvą elgtis santūriau ir vengti skubotų pareiškimų. Politiko teigimu, situacija regione yra itin jautri ir gali peraugti į dar didesnį karinį konfliktą, todėl mažesnės valstybės turėtų atsargiai vertinti savo retoriką bei galimus įsipareigojimus.
Pasak parlamentaro, jau dabar matyti, kad Artimuosiuose Rytuose vykstantys procesai peržengia vienos valstybės konfliktą ir tampa platesnio regioninio susidūrimo rizika. Todėl, jo nuomone, Lietuvai svarbiausia išlaikyti diplomatinį santūrumą ir neskubėti viešai svarstyti apie galimą dalyvavimą kariniuose veiksmuose. Vėgėlė pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbu pirmiausia įvertinti realias grėsmes ir valstybės galimybes, o ne skubėti demonstruoti politinį aktyvumą[1].
Politikas kritiškai vertina viešas diskusijas apie galimą Lietuvos įsitraukimą į konfliktą, jei Jungtinės Valstijos to paprašytų. Jo teigimu, tokie svarstymai dažnai pateikiami pernelyg lengvai, nors realiai kalbama apie labai rimtas geopolitines ir karines pasekmes.
Apie karą Artimuosiuose Rytuose: „su kuo mes eisime – su drakono dantimis?“
„Mano supratimu, kalbėjimas apie tai ir šokinėjimas toks nuo galinės sėdynės, kad mes čia kažką padarysim… Su vėliavėlėmis ir su kuo? Su „drakono dantimis“? Na, turbūt Lietuvai šiuo atveju reikėtų patylėti. Ir jeigu iš tiesų Jungtinės Amerikos Valstijos prašytų, tada reikėtų spręsti, o ne šokinėti ir siūlytis pervežti „drakono dantis“ nuo Baltarusijos sienos į pajūrį, o tada iš pajūrio – kur? Prie Irano?“ – duotame interviu LRT kalbėjo I. Vėgėlė.
I. Vėgėlės teigimu, Lietuva turėtų pirmiausia laukti realių sprendimų ir konkrečių tarptautinių partnerių prašymų, o tik tada svarstyti galimus veiksmus. Jo nuomone, ankstyvi ir emocingi pareiškimai gali sukurti klaidingą įspūdį apie šalies galimybes ir vaidmenį tarptautinėje politikoje.
Parlamentaras taip pat pabrėžia, kad Artimuosiuose Rytuose vykstantis konfliktas gali turėti platesnių pasekmių pasaulio saugumui, todėl bet kokie sprendimai turi būti vertinami itin atsargiai. Jo manymu, Lietuvai svarbiausia išlaikyti racionalų požiūrį, laikytis diplomatinių principų ir vengti retorikos, kuri galėtų dar labiau eskaluoti situaciją.
Budrys: ES per lėtai sureagavo į JAV ir Izraelio smūgius Iranui
Europos Sąjunga į JAV ir Izraelio pradėtą karinę operaciją prieš Iraną reagavo per lėtai, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jo teigimu, Bendrijos sprendimų priėmimo procesas dažnai užtrunka, nes visų 27 valstybių pozicijų derinimas yra sudėtingas ir ilgas. Pasak ministro, tokiais atvejais Europa turėtų veikti greičiau ir aiškiau, nes delsimas silpnina jos politinį svorį tarptautinėje arenoje. Nors ES užsienio reikalų ministrams galiausiai pavyko suderinti bendrą pareiškimą, K. Budrio nuomone, reakcija galėjo būti kur kas operatyvesnė[2].
K. Budrys taip pat pabrėžia, kad Europos Sąjunga turėtų aiškiai apibrėžti savo strateginį interesą Artimuosiuose Rytuose ir glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Valstijomis siekiant ilgalaikių pokyčių regione. Jo teigimu, diplomatinės pastangos iki šiol neprivertė Irano atsisakyti branduolinės programos, todėl dabartinė situacija reikalauja ryžtingesnės ir labiau koordinuotos Vakarų politikos.
Ministras taip pat akcentuoja, kad Irano režimo silpnėjimas siunčia aiškią žinią autoritariniams lyderiams, nes tokie pokyčiai turi įtakos ne tik regiono saugumui, bet ir platesnei geopolitinei situacijai.
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui – klausimas dėl režimo likimo: ekspertai ragina neskubėti
JAV ir Izraelio atakos prieš Iraną bei pranešimai apie aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei žūtį iš esmės pakeitė regiono geopolitinę situaciją, tačiau kalbos apie galimą režimo žlugimą kol kas laikomos labiau politiniais lūkesčiais nei realia prognoze. Politologo Šarūno Liekio teigimu, Irano valdžios sistema yra sudėtinga ir sukurta taip, kad išgyventų net ir stiprų išorinį spaudimą.
Nors dažnai manoma, kad šalį valdo vienas lyderis, iš tikrųjų sprendimų priėmimas grindžiamas institucine struktūra ir religiniais autoritetais, todėl greita valdžios kaita mažai tikėtina. Be to, Irane jau stiprinama mobilizacinė retorika, kuri gali ne susilpninti, o priešingai – sutelkti visuomenę aplink valdžią.
Ekspertai taip pat įspėja, kad konfliktas gali užsitęsti ir turėti platesnių geopolitinių bei ekonominių pasekmių. Pasak analitikų, JAV įsitraukimas išplečia konflikto mastą, o pradėjus karinius veiksmus jų dinamika tampa sunkiai prognozuojama. Jei karas užsitęstų, jis galėtų destabilizuoti visą regioną ir paveikti pasaulio energetikos rinkas – Iranas turi įtakos Hormūzo sąsiauriui, per kurį gabenama didelė dalis pasaulio naftos.
Jau dabar stebimi naftos kainų svyravimai, o ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvoje dėl to degalai gali pabrangti maždaug 5–10 centų už litrą, o finansų rinkose gali būti juntami laikini svyravimai.
