Sinica: degalų kainų šuolis Lietuvoje neturi nieko bendro su naftos brangimu
Staigus degalų kainų šuolis Lietuvoje sukėlė daug klausimų vairuotojams – per vieną dieną dyzelinas degalinėse pabrango maždaug 15–20 centų už litrą, o benzinas – apie 10 centų. Dalis gyventojų tokį brangimą sieja su įtampa Artimuosiuose Rytuose ir karo veiksmų poveikiu naftos rinkai. Tačiau Seimo narys Vytautas Sinica tvirtina, kad toks paaiškinimas klaidina visuomenę ir tikroji priežastis gali slypėti visai kitur.
„Panašu, kad Lietuvos degalinių tinklai užsimojo Lietuvoje pakurstyti antiamerikietiškas nuotaikas. Šiandien tautiečiai pabudo ir rado net 15-20 centų išaugusias dyzelino kainas, mažiau brango benzinas. Šis brangimas, aišku, atrodo ir bus pateikiamas kaip karo Irane pasekmė. Taip teigiantys jums meluos į akis.“ – rašė V. Sinica[1].
Pasak parlamentaro, net ir kylant žaliavinės naftos kainai degalai paprastai brangsta gerokai mažiau, nes didelę galutinės kainos dalį sudaro mokesčiai bei naftos perdirbėjų ir mažmenininkų maržos. Todėl vien naftos kainos pokytis negali paaiškinti tokio staigaus kainų šuolio degalinėse. Savo argumentus Sinica grindžia viešai skelbiamais „Orlen Lietuva“ duomenimis apie didmenines degalų kainas.
Savaitės pradžioje didmeninė benzino kaina net buvo mažesnė nei įprastai
Anot jo, šią savaitę 95 markės benzino didmeninė kaina siekia 1 305,76 euro už 1 000 litrų, kai prieš savaitę ji buvo 1 310,58 euro. Dyzelino didmeninė kaina taip pat iš esmės nepasikeitė – šią savaitę ji sudaro 1 502,60 euro už 1 000 litrų, o prieš savaitę buvo 1 503,03 euro. Tai reiškia, kad didmeninėje rinkoje degalų kainos ne tik neaugo, bet kai kuriais atvejais net šiek tiek sumažėjo.
Nepaisant to, galutinė kaina degalinėse vartotojams smarkiai padidėjo. Iš to Seimo narys daro išvadą, kad kainų šuolis gali būti susijęs su degalinių tinklų sprendimais pasinaudoti geopolitine situacija ir padidinti pelną. Pasak jo, toks kainų didinimas gali formuoti klaidingą įspūdį, jog gyventojų išlaidos didėja dėl JAV veiksmų ar tarptautinio konflikto, nors realios priežastys gali slypėti pačioje degalų mažmeninėje rinkoje.
Degalai Europoje brangsta: Vokietijoje benzinas jau artėja prie 2 eurų už litrą
Europos degalų rinkoje pastarosiomis dienomis matomas spartus kainų kilimas. Lenkijoje kovo 2–3 dienomis didmeninė dyzelino kaina pakilo nuo 4 811 iki 5 237 zlotų už 1000 litrų – tai maždaug 10 euro centų pabrangimas už litrą vos per vieną naktį. Benzinas brango kiek mažiau. Vokietijoje kai kuriose degalinėse benzino kaina jau siekia apie 1,98 euro už litrą ir priartėjo prie 2 eurų ribos, o šalies vidurkis, ADAC duomenimis, yra apie 1,79 euro už litrą[2].
Kainų šuolį paskatino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose. Iranui paskelbus Ormūzo sąsiaurio blokadą – vieną svarbiausių pasaulio naftos transportavimo kelių – „Brent“ naftos kaina per kelias dienas pakilo nuo maždaug 69 iki 81 JAV dolerio už barelį. Analitikai pastebi, kad šiuo metu dyzelinas brangsta sparčiau nei benzinas.
Šie pokyčiai netrukus gali pasijusti ir Lietuvoje. Degalų kainos į pasaulines tendencijas paprastai reaguoja su kelių dienų vėlavimu, todėl jei dabartinė situacija rinkose išliks, benzinas ir dyzelinas degalinėse gali pabrangti dar maždaug 5–15 centų už litrą.
Po įtampos Artimuosiuose Rytuose nafta pabrango beveik 7 proc.
Po naujų įvykių Artimuosiuose Rytuose pasaulinėje rinkoje pradėjo brangti nafta. Energetikos viceministro Gabrieliaus Gorbačevskio teigimu, „Brent“ rūšies naftos kaina pakilo apie 6,7 proc. ir pasiekė maždaug 77,7 JAV dolerio už barelį.
Tai rodo, kad rinkos jautriai reaguoja į didėjančią įtampą regione, per kurį keliauja didelė dalis pasaulio naftos. Nors toks kainos šuolis nėra vienas didžiausių istorijoje, jis vis tiek laikomas reikšmingu, nes įvyko per labai trumpą laiką.
Ekonomistai sako, kad brangesnė nafta anksčiau ar vėliau atsiliepia ir degalų kainoms. Kadangi nafta sudaro dalį galutinės benzino ir dyzelino kainos, jos pabrangimas paprastai reiškia, kad po kurio laiko brangsta ir degalai degalinėse. Jei dabartinės tendencijos išliks, artimiausiu metu kainų pokyčius gali pajusti ir Lietuvos vairuotojai.
