Viceministras: po įvykių Artimuosiuose Rytuose nafta brango, Europoje dyzelino marža šoktelėjo 26 proc.
Staigūs įvykiai Artimuosiuose Rytuose vėl sujudino pasaulio energetikos rinkas. Naftos kainos šoktelėjo, Europos dyzelino rinka reagavo dar aštriau, o dujų sektoriuje užfiksuotas vienas didžiausių kainų šuolių pastaruoju metu. Energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski pateikė išsamią situacijos analizę, įvertindamas tiek naftos gavybos sprendimus, tiek tiekimo grandines ir galimas rizikas Europai bei Lietuvai.
Viceministras atkreipė dėmesį į OPEC+ sprendimą didinti naftos gavybą. „OPEC+ sprendimas: +206 tūkst. barelių/diena nuo balandžio. Vakar OPEC+ paskelbė, kad nuo 2026 m. balandžio mėnesio bendras gavybos limitų padidinimas sieks +206 tūkst. b/d. Didžiausi padidinimai tenka Saudo Arabijai (+62 tūkst. b/d ), Rusijai (+62 tūkst. b/d), Irakui (+26 tūkst. b/d) ir JAE (+18 tūkst. b/d). Sprendimas vertinamas kaip neutralus padidėjusios geopolitinės rizikos fone.“ – rašė jis[1].
Tuo metu Brent žaliavinės naftos kaina pakilo 6,7 proc. ir pasiekė 77,74 JAV dolerio už barelį.
Pasak viceministro, didesni pokyčiai matomi Europos degalų rinkoje. „Brent žaliavinės naftos kaina šiandien pakilo +6,70% iki 77,74 USD už barelį. Istoriškai Brent naftos atveju šiandienos kainų šuolis – 73-as pagal dydį nuo 1988 m. Pripažinkime, kad tai nėra daug savaitgalio įvykių kontekste.
Tačiau Europoje daug labiau nei žaliava brango dyzelis – marža (ARA diesel crack) šoktelėjo apie 26% per vieną dieną, patvirtindama tai ką šeštadienį minėjau – struktūrinį dyzelio trūkumą Europoje.“ – aiškino G. Gorbačevski.
Naftos tiekimas Lietuvai saugus, bet dujų rinką „purto“ kiti aspektai
Vertindamas Lietuvos situaciją, viceministras pabrėžė, kad naftos tiekimas šiuo metu išlieka saugus. „Naftos tiekimo grandinė Lietuvai yra saugi. 2025 m. Lietuva (Orlen Lietuva) 45% žaliavos importavo iš Saudi Aramco.“ Pasak jo, šie kroviniai gabenami maršrutu, kuris apeina Persų įlanką, o Sidi Kerir terminale pastaraisiais mėnesiais sukauptos didesnės atsargos, todėl tiesioginių tiekimo rizikų Lietuvai nėra.
Sudėtingesnė situacija susiformavo dujų rinkoje. „Dujų situacija kur kas sudėtingesnė. „QatarEnergy“ šiandien paskelbė sustabdanti LNG gamybą po atakų Ras Laffan ir Mesaieed zonose. Kataras – didžiausias pasaulio SGD tiekėjas, todėl Europos TTF indeksas pašoko virš 43 EUR/MWh (+35–45%).“ – aiškino politikas.
Vis dėlto, G. Gorbačevski žiniomis, Lietuva Kataro dujų neimportuoja, tad tiekimo rizikų mums nėra.
Įspėja: degalai Lietuvoje gali brangti iki 6 centų
Pirmadienį pasaulio naftos rinkos reagavo į naują įtampos bangą Artimuosiuose Rytuose – „Brent“ rūšies naftos kaina per kelias valandas šoktelėjo maždaug 9 procentais. Ryte ji buvo perkopusi 80 JAV dolerių už barelį ribą, o vėliau stabilizavosi ties maždaug 79 doleriais. Ekonomistai sako, kad tokia reakcija rodo rinkų nerimą, tačiau kol kas situacija nėra dramatiška – didesnio šoko pavyko išvengti[2].
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad kainų šuolis buvo mažesnis, nei buvo galima tikėtis, atsižvelgiant į konflikto regioną. Pasak jo, rinkos sureagavo, tačiau naftos kaina pakilo tik apie 8–9 proc., palyginti su praėjusiu penktadieniu. Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat pažymi, kad didesnės panikos rinkose nebuvo, nes vienas svarbiausių naftos transportavimo kelių – Hormūzo sąsiauris – kol kas nėra uždarytas. Laivų judėjimas per jį apsunkintas, tačiau visiškai nesustabdytas.
Vis dėlto ekonomistai sutaria, kad šiuos pokyčius netrukus pajus ir Lietuvos vairuotojai. Kadangi žaliavinė nafta sudaro tik dalį galutinės degalų kainos, 9 proc. naftos pabrangimas galėtų reikšti maždaug 3 proc. degalų kainų augimą.
Tai esą reikštų, kad benzinas gali pabrangti apie 3–4 centus už litrą, o dyzelinas – dar kiek daugiau, maždaug 5–6 centais. Pasak ekspertų, kainos degalinėse keisis palaipsniui – pirmiausia tose, kurios greičiau išparduos turimas atsargas, tačiau staigaus ir didelio šuolio kol kas tikėtis nereikėtų.
Įtampa smogė energetikai: sustojo tanklaiviai, brangsta nafta ir dujos
Tuo tarpu pasaulio žiniasklaida skelbia, kad didėjant karinei įtampai tarp JAV, Izraelio ir Irano, auga nerimas dėl galimų pasaulinės naftos ir dujų tiekimo sutrikimų. Konfliktui plečiantis, tiek naftos, tiek gamtinių dujų kainos jau šoktelėjo, o analitikai įspėja, kad užsitęsusi įtampa gali dar labiau padidinti infliacijos spaudimą daugelyje valstybių. Energetikos infrastruktūra regione jau patiria pirmuosius smūgius, o rinkos dalyviai vis labiau nerimauja dėl transportavimo per Persijos įlanką[3].
Didžiausią nerimą kelia situacija Hormūzo sąsiauryje – viename svarbiausių pasaulio energetikos transporto kelių. Per šį siaurą vandens kelią gabenama maždaug ketvirtadalis visos jūra transportuojamos naftos ir apie penktadalis suskystintų gamtinių dujų. Pastarosiomis dienomis tanklaivių judėjimas šiame maršrute smarkiai sulėtėjo, o analitikai įspėja, kad jei laivyba čia būtų visiškai sutrikdyta, naftos kaina galėtų perkopti ir 100 JAV dolerių už barelį ribą.
Įtampa jau palietė ir dujų rinką. Kataro bendrovė „QatarEnergy“ buvo priversta sustabdyti veiklą didžiausiame pasaulyje suskystintų gamtinių dujų eksporto terminale Ras Laffan po dronų atakos. Kadangi Kataras yra vienas didžiausių SGD tiekėjų pasaulyje, tokie sutrikimai gali sukelti grandininę reakciją – Azijos šalys ieškotų dujų kitose rinkose, o tai dar labiau padidintų konkurenciją ir kainas Europoje, kuri šiuo metu siekia papildyti ištuštėjusias dujų saugyklas po žiemos sezono.
