Žemaitaitis: po Irano dronų atakų Lietuva turėtų pergalvoti planus dėl Kapčiamiesčio poligono
Diskusijos dėl planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono Lietuvoje prasideda dar prieš Seimui sulaukiant oficialaus įstatymo projekto. Politinėje arenoje jau ryškėja skirtingos pozicijos, o viena kritiškiausių – „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio. Jis teigia, kad dabartinė saugumo situacija pasaulyje verčia iš naujo įvertinti šalies gynybos prioritetus ir svarstyti, ar naujo poligono steigimas iš tiesų yra tai, ko Lietuvai dabar labiausiai reikia.
Politikas savo abejones sieja su pastaraisiais įvykiais Artimuosiuose Rytuose, kai Iranas naudojo „Shahed“ dronus ir raketas. Anot jo, šie įvykiai parodė, kaip lengvai net brangiai kainuojanti karinė infrastruktūra gali tapti pažeidžiama. R. Žemaitaičio nuomone, šiuolaikiniuose konfliktuose svarbiausia tampa ne karinių objektų skaičius, o jų apsauga nuo oro grėsmių, todėl Lietuva pirmiausia turėtų investuoti į oro gynybos sistemas[1].
R. Žemaitaitis taip pat primena, kad Lietuvoje jau yra nemažai karinių poligonų. Jo vertinimu, šiuo metu šalyje veikia apie devynis ar dešimt tokių objektų, todėl naujo poligono steigimas gali būti perteklinis. Politikas kelia ir kitą klausimą – ar verta vienoje vietoje koncentruoti daug karinės technikos ir infrastruktūros, jei tokios bazės gali tapti patraukliu taikiniu galimoms atakoms.
Sinkevičius perspėjo dėl koalicijos, Žemaitaitis atsikirto: nesame socialdemokratų filialas
Kol kas Kapčiamiesčio poligono klausimas net nebuvo svarstytas koalicinės tarybos posėdyje, nes įstatymo projektas dar nėra registruotas. Dėl to, pasak R. Žemaitaičio, kalbėti apie galutinį balsavimą yra per anksti. Vis dėlto jis leidžia suprasti, kad jo frakcijoje gali būti skeptiškų balsų, kai šis projektas pasieks Seimą.
Tokia pozicija jau sukėlė reakciją tarp koalicijos partnerių. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius yra užsiminęs, kad balsavimas prieš poligono steigimą galėtų turėti pasekmių koalicijos ateičiai. Į tai R. Žemaitaitis atsakė pabrėždamas, kad „Nemuno aušra“ nėra socialdemokratų politinis padalinys ir turi teisę turėti savarankišką nuomonę svarbiais klausimais.
Nepaisant šių diskusijų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas mano, kad Kapčiamiesčio poligono projektas greičiausiai sulauks pakankamo palaikymo. Jo teigimu, net jei dalis valdančiosios koalicijos narių būtų skeptiški, projektą gali paremti opozicija.
Tuo metu artėjanti Seimo pavasario sesija žada ir daugiau diskusijų keliančių klausimų – parlamentarai svarstys Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimus, LRT įstatymo pataisas bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą.
Gaižauskas: trūksta atsakymų dėl poligono vietos pasirinkimo
Diskusijos dėl planuojamo Kapčiamiesčio karinio poligono atskleidė, kad vieningos pozicijos tarp politikų dar nėra, nors dauguma sutinka, jog Lietuvai reikalingas didesnis poligonas kariuomenės pratyboms. Valstiečių atstovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dainius Gaižauskas teigia, kad tokio dydžio poligonas būtinas planuojamai Lietuvos kariuomenės divizijai, kuri treniruosis su sunkia technika, įskaitant tankus[2].
Tačiau jis pabrėžia, kad iki šiol nėra pakankamai aiškiai paaiškinta, kodėl pasirinkta būtent Kapčiamiesčio teritorija ir kodėl nebuvo svarstytas esamų poligonų – Rūdninkų ar Pabradės – plėtimas. Pasak jo, didžiausia problema šiuo metu yra komunikacija, nes sprendimas gyventojams ir daliai politikų buvo pristatytas per vėlai.
Savo ruožtu R. Žemaitaitis teigia, kad ankstesnių Vyriausybių dokumentuose Kapčiamiesčio teritorija buvo vertinta kaip netinkama tokio masto poligonui, todėl politikams iki šiol nepateikta aiškių paaiškinimų, kodėl per kelerius metus kariuomenės pozicija pasikeitė. Politikas taip pat kelia klausimus dėl gyventojų kompensavimo, žemės paėmimo ir galimų verslo nuostolių, nes dabartiniame projekte šie mechanizmai, jo nuomone, nėra pakankamai detalūs.
Masinis miškų kirtimas ir vieta prie Baltarusijos – ar tai saugu?
Papildomų diskusijų kelia ir planuojamas miškų kirtimas poligono teritorijoje. Politikų teigimu, projektas gali apimti apie 1200 hektarų miško, o dalis teritorijos gali patekti į saugomas vietoves. Be to, keliamas ir strateginis klausimas dėl poligono vietos netoli Baltarusijos sienos – skeptikai svarsto, ar tokioje vietoje koncentruota karinė infrastruktūra nebūtų lengvesnis taikinys galimo konflikto atveju.
Tuo metu socialdemokratų atstovas Tomas Martinaitis pabrėžia, kad sprendimas dėl naujo poligono yra būtinas, nes esami didesni poligonai jau naudojami sąjungininkų pajėgų. Jo teigimu, Lietuvai reikia atskiros teritorijos, kurioje galėtų treniruotis nacionalinės pajėgos, o tokio projekto atidėliojimas tik silpnintų gynybos pasirengimą.
Kapčiamiesčio poligono projektas šiuo metu dar derinamas, tačiau artimiausiu metu planuojama jį pateikti Seimui, kur ir paaiškės, ar dėl šio sprendimo pavyks pasiekti politinį sutarimą.
