Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Kas ir kaip gali pakeisti Ali Khamenei?

PasaulisViktorija Navickienė
Suprasti akimirksniu
Ajatola Ali Khamenei. Ekrano nuotrauka

Iranas turi aiškią tvarką, kaip renkamas naujas lyderis, tačiau sprendimai dažnai priimami už uždarų durų

Pagal Irano Islamo Respublikos konstituciją aukščiausiąjį lyderį renka 88 narių Dvasininkų asamblėja. Ji renkama kas aštuonerius metus, o jos nariai – aukšto rango dvasininkai, kurių kandidatūras prieš rinkimus patvirtina Globėjų taryba.

Konstitucijoje numatyta, kad mirus ar netekus pareigų aukščiausiajam lyderiui, įpėdinis turi būti išrinktas „kiek įmanoma greičiau“. Iki tol valdžią laikinai perima trijų asmenų taryba – prezidentas, teismų sistemos vadovas ir Globėjų tarybos atstovas.

Formaliai Dvasininkų asamblėja turi diskutuoti, vertinti kandidatų religines ir politines kvalifikacijas ir balsų dauguma išrinkti naują lyderį. Tačiau praktikoje šis procesas vyksta už uždarų durų, o sprendimą dažnai lemia ne tik teologiniai kriterijai, bet ir politinės bei saugumo struktūrų pozicijos.

Irano politinėje sistemoje aukščiausiasis lyderis yra ne tik religinis autoritetas. Jis yra ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria teismų sistemos vadovą, turi įtaką strateginiams sprendimams ir yra galutinis arbitras valstybės krypties klausimais. Todėl įpėdinio pasirinkimas yra ne simbolinis, o struktūrinis valstybės stabilumo klausimas.

Tarp galimų įpėdinių – tiek konservatyvūs dvasininkai, tiek saugumo struktūrų remiami kandidatai

Kol oficialus įpėdinis nepaskelbtas, analitikai įvardija kelias galimas kandidatūras, kurie galėtų pretenduoti į aukščiausiojo lyderio postą.

Mojtaba Khamenei, velionio lyderio sūnus, laikomas turinčiu įtaką saugumo struktūrose, nors jo religinis statusas nėra aukščiausio rango. Jo kandidatūra reikštų tam tikrą dinastinį tęstinumą, tačiau tai galėtų sukelti papildomų legitimumo klausimų tiek viduje, tiek užsienyje.

Alireza Arafi – konservatyvus dvasininkas, turintis stiprius ryšius religinėse institucijose ir dalyvaujantis laikinojoje valdžios taryboje. Jo pranašumas – institucinis patyrimas ir sistemos vidinis palaikymas.

Hassan Khomeini – Islamo Respublikos įkūrėjo anūkas – siejamas su nuosaikesniais politiniais sluoksniais. Jo kandidatūra galėtų būti pasirinkta siekiant simbolinio legitimumo ir platesnio visuomeninio priėmimo, tačiau jo santykiai su konservatyviu aparatu nėra vienareikšmiai.

Be šių pavardžių, sprendimą gali lemti ir mažiau viešai aptariami kandidatai, kurių įtaką palaiko Revoliucinės gvardijos vadovybė ar saugumo institucijos. Irano istorija rodo, kad galutiniai sprendimai dažnai atspindi elitinį konsensusą, o ne viešą diskusiją.

Karo sąlygomis sprendimą greičiausiai lems ne teologija, o saugumo aparato interesai

Istoriškai Irano aukščiausiojo lyderio paskyrimas nebuvo vien religinės kvalifikacijos klausimas. 1989 m., mirus Ruhollah Khomeini, tuometinis konstitucinis reikalavimas numatė, kad lyderis turi būti aukščiausio rango religinis autoritetas. Vis dėlto Ali Khamenei tuo metu tokio statuso neturėjo. Sprendimas buvo priimtas politiniu kompromisu, o vėliau konstitucija buvo pakeista. Tai rodo, kad esant krizei sistema linkusi prisitaikyti prie galios realijų.

Dabartinė situacija dar sudėtingesnė. Iranas yra tiesioginio karinio konflikto būsenoje, o valstybės strateginės struktūros – branduolinė programa, raketiniai pajėgumai, regioniniai sąjungininkai – yra spaudžiami iš išorės. Tokiomis aplinkybėmis svarbiausias kriterijus tampa ne religinė erudicija, o gebėjimas užtikrinti Revoliucinės gvardijos, saugumo tarnybų ir pagrindinių institucijų lojalumą.

Revoliucinė gvardija per pastaruosius du dešimtmečius tapo ne tik karine, bet ir ekonomine bei politine jėga. Ji kontroliuoja reikšmingą dalį strateginių sektorių, dalyvauja regioninėse operacijose ir turi savarankišką sprendimų svorį. Be jos paramos bet kurio kandidato paskyrimas būtų formaliai galiojantis, bet politiškai silpnas.

Papildomų klausimų kelia ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimas, kurį savo įraše citavo žurnalistas Jonathan Karl:

„Ataka buvo tokia sėkminga, kad pašalino daugumą kandidatų“, – Trumpą citavo J. Karlas. „Tai nebus nė vienas iš tų, apie kuriuos galvojome, nes jie visi mirę. Antra ar trečia vieta – taip pat mirę.“

Ką apie tai manai tu?

Bendruomenė
Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika