Užlietas butas ir kaimynų reikalavimai įsileisti: ar privalu atverti duris?
Daugiabutyje gyvenančiai moteriai netikėta nelaimė prasidėjo kaimynų bute – trūkus vamzdžiui vanduo užliejo jos būstą. Kaip ji pati rašo socialinėje erdvėje, nuostoliai buvo užfiksuoti nuotraukomis, o turto draudimo bendrovė, įvertinusi pateiktą medžiagą, išmokėjo kompensaciją. Tačiau istorija tuo nesibaigė. Kaimynai pareiškė nesutinkantys su nustatytu žalos dydžiu ir ėmė griežtai reikalauti būti įleisti į nukentėjusiosios butą, kad galėtų patys apžiūrėti padarytą žalą. Moteris klausia: ar ji privalo juos įleisti, ar turi dalyvauti ginče dėl žalos dydžio ir kokie galimi tolesni veiksmai?
Pagal galiojančius teisės principus butas yra privati nuosavybė, o jo neliečiamumas – konstituciškai saugoma teisė. Tai reiškia, kad be savininko sutikimo į patalpas patekti negali nei kaimynai, nei kiti tretieji asmenys, išskyrus išimtinius atvejus, kai būtina skubiai pašalinti avariją ar pavojų.
Jei vamzdis jau sutvarkytas ir grėsmės nebėra, vien tik ginčas dėl žalos dydžio nesuteikia kaimynams automatinės teisės reikalauti patekti į svetimą butą. Toks apsilankymas galimas tik savininkui sutikus. Kita vertus, praktikoje neretai rekomenduojama situaciją vertinti pragmatiškai – savanoriškas, aiškiai apibrėžtas ir trumpas apsilankymas kartais padeda išvengti ilgesnių teisminių ginčų. Vis dėlto tai yra pasirinkimas, o ne pareiga.
Kaimynai nesutinka su draudimo išmoka – konfliktas dėl žalos dydžio aštrėja
Kadangi nukentėjusioji buvo apsidraudusi, svarbus vaidmuo šioje istorijoje tenka draudimo bendrovei. Išmokėjusi kompensaciją, ji įgyja teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti išmokėtą sumą iš atsakingo asmens – šiuo atveju kaimynų. Tai reiškia, kad pagrindinis finansinis ginčas dėl žalos dydžio dažniausiai vyksta tarp draudiko ir kaltininko, o ne tarp kaimynų tarpusavyje.
Nukentėjusioji tokiu atveju tampa labiau aplinkybių liudytoja nei aktyvia ginčo šalimi. Vis dėlto jei kaimynai nuspręstų ginčyti išmoką teisme, ji galėtų būti įtraukta į procesą kaip trečiasis asmuo ar liudytoja, tačiau tai nereiškia, kad ji privalo pati spręsti konfliktą ar derėtis dėl sumų.
Tolesni scenarijai gali būti keli. Dažniausias – taikus susitarimas, kai susipažinę su draudimo skaičiavimais kaimynai sutinka su nustatyta suma arba ieško kompromiso su draudiku. Jei kyla abejonių dėl žalos įvertinimo pagrįstumo, galima kreiptis dėl nepriklausomos ekspertizės, kurią atliktų profesionalūs turto vertintojai. Kraštutiniu atveju ginčas gali persikelti į teismą, kur būtų vertinamos visos aplinkybės – nuotraukos, apžiūros aktai, ekspertų išvados ir kiti įrodymai.
Žalos dydį įvertina draudimo bendrovė
Visgi į tokius gyventojos nuogąstavimus vienoje teisinių patarimų grupėje socialiniuose tinkluose sureagavę internautai laikėsi tvirtos pozicijos: nukentėjęs asmuo niekam nieko neprivalo, o žalos dydį įvertina ir kompensaciją išmoka draudimo bendrovė.
„Viską sprendžia draudimo bendrovė. Jūs nieko neprivalote. O jei jie nepatenkinti turi kreiptis į draudimo bendrovę ir bendrovė supazidins su medžiaga ir pateiktomis išvadomis bei nuotraukomis.“ – tvirtino gyventojas.
Kita internautė antrino, kad jeigu draudimo bendrovė jau įvertino žalą ir išmokėjo kompensaciją, reiškia, viskas buvo atlikta tinkamai ir kaimyno į nuosavą butą įsileisti neprivaloma.
Tačiau vienas gyventojas pasidalino kiek kita istorijos puse – anot jo, kadaise panaši situacija buvo nutikusi ir jam asmeniškai – tik jis anuomet buvęs kitoje barikadų pusėje – kaimynų būstą užpylė jis. Pasak internauto, jis prašęs tiek kaimynų, tiek draudimo bendrovės pateikti žalos įrodymus, tačiau šie buvo „neatitinkantys realybės“.
„Mes nusprendėme nemokėti ir raštu išdėsteme atsisakymą. Patikėkit, apie 2 metus ramu. Niekam nieko nebereikia. Mes nieko nemokėjome ir mūsų draudimas nemokėjo. Tai gal kartais reikia nusileisti principams, kad nenueitų iki kokių teismų.“ – patikino jis.
Ką daryti nukentėjus ir kaip prisiteisti žalą?
Tuo tarpu ekspertai teigia, kad liejus butą svarbiausia nedelsti ir iš karto imtis veiksmų. Pirmiausia reikia sustabdyti vandens tekėjimą – jei patys to padaryti negalite, būtina kviesti avarinę tarnybą. Taip pat rekomenduojama išjungti elektrą, kad būtų išvengta trumpojo jungimo, surinkti ir į saugią vietą perkelti sausus daiktus, nusausinti grindis bei kuo greičiau pradėti patalpų džiovinimą. Apie įvykį verta informuoti namo administratorių ar bendrijos pirmininką. Kuo greičiau reaguosite, tuo mažesnė bus ilgalaikė žala – drėgmė gali sukelti pelėsį, pažeisti grindis ar elektros instaliaciją, todėl kartais prireikia ir specialistų apžiūros[1].
Ne mažiau svarbus etapas – tinkamas žalos užfiksavimas. Reikia nufotografuoti ir, jei įmanoma, nufilmuoti visus pažeidimus, užfiksuoti vandens dėmes, sugadintus baldus ar lubas. Jei kyla rizika, kad kaimynas gali ginčyti atsakomybę, verta pasikviesti antstolį faktinėms aplinkybėms konstatuoti – jo surašytas protokolas teisme turi didesnę įrodomąją galią nei vien paties savininko pateiktos nuotraukos. Taip pat gali būti atliekami drėgmės matavimai ar kviečiami specialistai įvertinti elektros instaliacijos bei konstrukcijų būklę. Surinkti įrodymai vėliau tampa pagrindu reikalauti žalos atlyginimo.
Kompensacijos galimybės priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei butas apdraustas, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo draudimo bendrovę – nustačius draudžiamąjį įvykį, išmoką atlygins draudikas, o vėliau pats išsiieškos sumą iš kaltininko. Jei draudimo nėra, galima tartis su kaimynu dėl geranoriško žalos atlyginimo arba kreiptis į teismą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viršuje gyvenantis savininkas privalo naudotis savo turtu taip, jog nebūtų daroma žala kitiems, todėl užliejimo atveju dažniausiai taikoma civilinė atsakomybė. Vis dėlto jei avarija kilo dėl bendro naudojimo vamzdyno ar kitų aplinkybių, kaltę gali tekti įrodinėti papildomai.
