LRT valdymo modelis keičiamas iš esmės – atsiranda nauja Valdyba ir stiprinama Taryba
Seime registruotas LRT įstatymo projektas numato iš esmės pertvarkyti visuomeninio transliuotojo valdymą. Šiuo metu aukščiausias LRT organas yra Taryba. Projektu siūloma įsteigti naują kolegialų organą – Valdybą. Ji būtų sudaroma penkeriems metams iš penkių narių, kuriuos skirtų ir atleistų Taryba.
Valdybos nariai turėtų atitikti aiškius kriterijus: būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį. Tai reiškia, kad įstatyme pirmą kartą būtų įtvirtinti konkretūs profesionalumo reikalavimai LRT valdymo lygmenyje.
Kartu siūloma plėsti pačią Tarybą – jos narių skaičių didinti nuo 12 iki 15. Numatyta įtraukti daugiau visuomeninių organizacijų atstovų, tarp jų – bendruomenių, Trišalės tarybos, asmenų su negalia organizacijų deleguotus narius. Be to, siūloma steigti Tarybos biurą, kuris teiktų teisinę, analitinę ir administracinę pagalbą. Tai reikštų, kad Taryba turėtų ne tik formalią, bet ir realią priežiūros galimybę.
Tai struktūrinė reforma, keičianti sprendimų priėmimo centrą LRT viduje. Vertinimai, ar tai stiprina nepriklausomumą, ar kuria papildomą kontrolės sluoksnį, priklausys nuo to, kaip praktikoje bus formuojama Valdyba ir kaip veiks Taryba.
Generalinio direktoriaus atsakomybė griežtinama, o reklamos modelis keičiamas iš pagrindų
Projektas taip pat aiškiau reglamentuoja generalinio direktoriaus atleidimo tvarką. Šiuo metu direktorius gali būti atleistas nepasibaigus kadencijai tik tuo atveju, jei Taryba pareiškia nepasitikėjimą ir už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai visų narių. Projekte siūloma nustatyti, kad direktorius galėtų būti atleistas, jei šiurkščiai pažeidžia pareigas, netinkamai vykdo funkcijas arba praranda nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Tai reiškia aiškesnį atsakomybės apibrėžimą įstatyme. Kita vertus, praktikoje tai gali tapti jautriu klausimu, jei atsirastų politinių ar institucinės įtampos situacijų.
Dar vienas reikšmingas pokytis – siūloma atsisakyti mokamų komercinių pranešimų. LRT galėtų skleisti tik neatlygintinę kultūrinę, socialinę, šviečiamąją informaciją ar rėmimo pranešimus. Tai sustiprintų LRT kaip nekomercinio visuomeninio transliuotojo statusą. Tuo pačiu kyla praktinis klausimas dėl finansinio balanso, nors projekte nurodoma, kad LRT biudžeto formavimo principai nesikeičia.
Įstatyme pirmą kartą aiškiai įrašoma LRT misija ir interesų konfliktų taisyklės
Projektu siūloma įstatyme aiškiai apibrėžti LRT misiją. Joje būtų įtvirtinta, kad nacionalinis transliuotojas turi tarnauti visuomenės interesui, užtikrinti objektyvios ir patikimos informacijos sklaidą, puoselėti demokratines vertybes, kalbą ir kultūrą bei skatinti kritinį mąstymą. Tai nėra vien deklaratyvi nuostata – misijos įrašymas į įstatymą tampa teisiniu pagrindu vertinti LRT veiklą.
Taip pat siūloma plačiau reglamentuoti interesų konfliktus. Projekte numatyta, kad asmenų, turinčių ryšių su kitomis žiniasklaidos priemonėmis, dalyvavimas LRT turinyje galimas, tačiau turi vykti pagal Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaruojant interesus. Rengiant šią dalį, remtasi kitų Europos visuomeninių transliuotojų praktika.
Projektas grindžiamas ir 2024 m. priimtu Europos žiniasklaidos laisvės aktu bei 2025 m. Valstybės kontrolės audito išvadomis dėl LRT veiklos ir finansų kontrolės stiprinimo. Nuomonės, ar siūlomi pakeitimai tikrai sustiprins nepriklausomumą ir skaidrumą, dar tik formuosis – projektas šiuo metu tik registruotas ir laukia svarstymo Seime.
Šiame etape svarbiausia viena: tai nėra techninis pataisymas. Tai bandymas iš naujo perrašyti LRT valdymo architektūrą. Kaip ji veiks realybėje, paaiškės tik po politinių diskusijų ir galutinio balsavimo.
