STT: 8 iš 10 gyventojų mano, kad korupcija Lietuvoje paplitusi
Korupcija Lietuvoje vis dar laikoma plačiai paplitusiu reiškiniu, tačiau visuomenės nuotaikos – nebe tokios niūrios kaip anksčiau. Naujausias Lietuvos korupcijos žemėlapis, kurį inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atskleidžia dvigubą realybę: žmonės mato uždarą sprendimų priėmimą ir interesų grupių įtaką, bet kartu vis dažniau tiki, kad situacija gali keistis. 81 proc. gyventojų ir 55 proc. valstybės tarnautojų mano, kad korupcija šalyje yra paplitusi, tačiau dalis apklaustųjų prognozuoja, jog per artimiausius trejus metus jos mastai mažės.
STT duomenimis, daugiau nei pusė gyventojų ir beveik keturi iš dešimties tarnautojų sprendimų priėmimą vertina kaip uždarą. Palyginti su ankstesniais metais, taip manančių padaugėjo. Valstybės tarnautojai taip pat dažniau nurodo atvejus, kai sprendimai priimami konkrečių interesų grupių naudai. Įtaka, jų vertinimu, daroma per neoficialius susitikimus, asmenines pažintis ar politinių partijų ir rinkimų kampanijų rėmimą. Didžiausias spaudimas jaučiamas statybų, energetikos, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos srityse[1].
Vertinant institucijas, gyventojai labiausiai korumpuotomis laiko sveikatos apsaugos įstaigas, Seimą, savivaldybes, politines partijas ir politikus. Nors teismai taip pat minimi tarp problemiškų sričių, jų reputacija pastaraisiais metais kiek gerėja.
11 proc. gyventojų ir 1 proc. valstybės tarnautojų per pastaruosius metus pripažino davę kyšį, tačiau ilgalaikė statistika rodo mažėjimą, ypač gydymo įstaigose, kur kyšio reikalavimo atvejų per dešimtmetį sumažėjo kelis kartus. Dažniausiai kyšiai siejami su sveikatos priežiūros paslaugomis ir sprendimais savivaldybėse.
Ryšiai ir „padėkos“ – dažniausios korupcijos formos
Tyrimas atskleidžia ir pilkąją zoną – 21 proc. gyventojų per pastaruosius trejus metus papildomai atsilygino už suteiktas paslaugas, tačiau to nelaikė kyšiu. Be to, 16 proc. teigė naudojęsi asmeniniais ryšiais, kad greičiau ar palankiau gautų viešąsias paslaugas. STT pažymi, kad nesąžiningas naudojimasis asmeniniais ir politiniais ryšiais išlieka viena dažniausiai įvardijamų korupcijos formų.
Nors 57 proc. gyventojų ir net 95 proc. valstybės tarnautojų žino, kur pranešti apie korupcijos atvejus, realus pranešimų skaičius išlieka nedidelis. Apie korupciją teigtų praneštų 19 proc. gyventojų, o iš susidūrusiųjų tai padarė vos 6 proc.
Tarp tarnautojų aktyvumas didesnis, tačiau vis dar nepakankamas. STT pabrėžia, kad stiprėja suvokimas apie atsakomybės neišvengiamumą, o šių metų tyrime apklaustas 2001 gyventojas ir 500 valstybės tarnautojų.
„Transparency International“ indeksas: Lietuva pakilo į 28 vietą, surinko 65 balus
Tuo tarpu Lietuva tarptautiniame korupcijos vertinime šiemet pakilo aukštyn. 2025 metų „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indekse (KSI) šaliai skirti 65 balai iš 100 galimų – dviem daugiau nei pernai – ir 28 vieta tarp 182 valstybių. Europos Sąjungoje Lietuva užima 12 vietą ir viršija ES vidurkį, kuris siekia 62 balus. Indekso skalėje 0 reiškia labai korumpuotą valstybę, o 100 – visiškai skaidrią, tad dabartinis įvertinimas rodo stabilų, bet dar ne maksimalų skaidrumo lygį[2].
Pasaulio lyderių pozicijos išlieka nepakitusios – pirmauja Danija (89 balai), po jos rikiuojasi Suomija (88) ir Singapūras (84). Iš Baltijos šalių aukščiausiai vertinama Estija, surinkusi 76 balus ir užėmusi 12 vietą pasaulyje, Latvija gavo 60 balų, o Lenkija – 53. Tuo metu Baltarusija ir Rusija išlieka tarp prasčiausiai vertinamų valstybių, atitinkamai su 31 ir 22 balais, kas rodo ryškų skirtumą tarp ES ir autoritarinių režimų.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius pabrėžia, kad nors rezultatas rodo stabilumą, ambicija – didesnė: pagal Nacionalinę darbotvarkę iki 2033 metų Lietuva turėtų pasiekti 74 balus. Indeksas sudaromas remiantis dešimčia tarptautinių šaltinių, vertinančių korupcijos lygį viešajame ir politiniame sektoriuose, o galutinį balą lemia ekspertų ir verslo atstovų vertinimai. Tai vienas svarbiausių pasaulinių rodiklių, pagal kurį matuojamas valstybių gebėjimas kontroliuoti korupciją.
