Projektui bus reikalingas apie 36 tūkst. kv. m. specialios aikštelės įrengimas
Kaunas vis ryškiau žymimas NATO logistikos žemėlapyje – miestas tampa vienu svarbiausių karinio mobilumo centrų Baltijos regione. Būtent čia, Palemone, startuoja daugiau nei 45 mln. eurų vertės projektas, kuris iš esmės sustiprins Lietuvos galimybes priimti ir aptarnauti sąjungininkų karinius krovinius.
Augant geopolitinėms įtampoms, geležinkeliai tampa ne tik transporto arterija, bet ir strategine gynybos infrastruktūra. Per Lietuvą juda daugiau nei pusė regione gabenamų karinių krovinių, todėl šalies infrastruktūros pajėgumai tiesiogiai siejasi su viso rytinio NATO flango saugumu[1].
Palemono intermodalinis terminalas artimiausius 16 mėnesių bus iš esmės pertvarkytas ir išplėstas. Čia bus sudarytos sąlygos sklandžiai perkrauti europine 1435 mm vėže atvykstančius krovinius į 1520 mm vėžę, kuria jie keliaus Latvijos, Estijos ar Klaipėdos kryptimi. Tai itin svarbu užtikrinant efektyvų Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje bei greitą karinės technikos judėjimą. Kaunas tokiu būdu tampa svarbia jungtimi tarp Vakarų Europos ir Baltijos regiono.
Projektas apima apie 36 tūkst. kvadratinių metrų sustiprintos dangos krovos aikštelės įrengimą – teritoriją, galinčią atlaikyti iki 100 tonų svorio krovinius ir iki 120 tonų sveriančias transporto priemones. Iš viso bus atnaujinta ar įrengta apie 46 tūkst. kvadratinių metrų kietųjų dangų, nutiesti du 1435 mm ir vienas 1520 mm pločio geležinkelio keliai su rampomis.
Taip pat bus rekonstruota apie 5,5 kilometro kelių, įrengta 12 iešmų, modernizuoti inžineriniai tinklai bei įdiegtos apsaugos ir aplinkosaugos priemonės. Infrastruktūra bus pritaikyta ne tik kariniams, bet ir civiliniams poreikiams, stiprinant bendrą geležinkelių tinklo efektyvumą.
NATO mobilumui – ne tik bėgiai, bet ir „karinis Šengenas“
Tačiau vien Palemono projekto nepakaks. Kaip aiškinama, esą didelė dalis Lietuvos geležinkelių infrastruktūros vis dar yra sovietmečio palikimas, o jos transformacijai reikalingos investicijos gali siekti dešimtis milijardų eurų. Tai reiškia, kad Lietuvai būtina aktyviai siekti Europos Sąjungos finansavimo ir derinti prioritetus su kitomis valstybėmis.
Rytinio flango šalys akcentuoja karinį mobilumą kaip neatidėliotiną poreikį, tačiau pietų ir vakarų Europos valstybės dažniau prioritetą teikia civiliniams projektams, todėl sprendimų paieška tampa sudėtingu politiniu procesu.
Kartu sprendžiamas ir teisinis mobilumo klausimas. Dabartinės procedūros gali lemti, kad kariniai kroviniai iš Vakarų Europos į Lietuvą keliautų keliasdešimt dienų, o tai krizės atveju būtų per ilgas terminas. Todėl siekiama įgyvendinti vadinamąjį karinį Šengeną – supaprastintą teisinę sistemą, kuri leistų kariniams kroviniams per kelias dienas pasiekti rytinį NATO flangą.
Šis sprendimas kainuotų gerokai mažiau nei infrastruktūros statyba, tačiau galėtų tapti vienu svarbiausių saugumo stiprinimo žingsnių regione.
„Rail Baltica“ tarp Vilniaus ir Kauno pareikalaus 2,5 tūkst. sklypų ir 1,7 tūkst. ha žemės
Tuo tarpu visos Lietuvos mastu įsibėgėja „Rail Baltica“ projektas, kuris jau artimiausiais metais pareikalaus plataus masto žemės paėmimo. Vien ruože tarp Vilniaus ir Kauno planuojamai 95 kilometrų ilgio europinės vėžės linijai reikės apie 2,5 tūkst. sklypų – iš viso maždaug 1,7 tūkst. hektarų. Procedūros pirmiausia startuos Kauno ir Jonavos rajonuose, vėliau jos persikels į kitas savivaldybes.
Papildomai žemės reikės ir atkarpose link Latvijos sienos bei Panevėžio geležinkelio mazge. Nors statybos jau vyksta daugiau nei 100 kilometrų ruože, o projektui Lietuvoje skirta apie 1,6 mlrd. eurų ES finansavimo, abejojama, ar visą liniją pavyks užbaigti iki 2030 metų.
