Tarp Vilniaus ir Kauno – masinis žemės paėmimo projektas
Didžiausiam Baltijos šalių geležinkelių infrastruktūros projektui „Rail Baltica“ įgyvendinti Lietuvoje artimiausiais metais prireiks plataus masto žemės paėmimo – vien ruože tarp Vilniaus ir Kauno planuojama perimti apie 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia maždaug 1,7 tūkst. hektarų.
Ši atkarpa taps europinės vėžės jungtimi tarp dviejų didžiausių šalies miestų: čia numatoma nutiesti 95 kilometrų ilgio geležinkelio liniją, o su papildomomis jungtimis visas ruožas sudarys 204 kilometrus. Susisiekimo ministerija jau inicijavo šio ruožo infrastruktūros vystymo planą ir siūlo pradėti žemės paėmimo procedūras Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėse[1].
Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą, per artimiausius dvejus metus čia būtų paimti 279 sklypai, užimantys apie 447 hektarus, o procedūras už 1,43 mln. eurų be PVM vykdys bendrovė „Tyrens Lietuva“. Likusiose savivaldybėse – Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų, Vilniaus miesto ir rajono – žemės paėmimą visuomenės reikmėms ketinama pradėti tik nuo 2028 metų, tam numatant atskirą Vyriausybės sprendimą.
Kauno ir Panevėžio ruožuose reikės paimti 398 ha žemės
Tuo metu kituose „Rail Baltica“ ruožuose žemės paėmimo procesai jau juda į priekį: atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos planuojama įrengti inžinerines sistemas ir regionines stotis, o šių metų vasarį turėtų prasidėti sklypų paėmimas Panevėžio geležinkelio mazgui. Šiems darbams įgyvendinti papildomai numatyta paimti apie 398 hektarus žemės, o procedūras vykdys „Tyrens Lietuva“ bei jungtinės veiklos pagrindu veikianti tiekėjų grupė „Atamis“ ir „Projects House“.
Dalis žemės paėmimo darbų Kauno geležinkelio mazge bei ruože nuo Jiesios iki Lietuvos ir Lenkijos sienos turėtų būti užbaigti antroje šių metų pusėje, čia visuomenės poreikiams bus perimta atitinkamai 61,7 hektaro ir daugiau nei 1,3 tūkst. hektarų.
Šiuo metu Lietuvoje statybos vykdomos 114 kilometrų ilgio ruože tarp Kauno ir Panevėžio, o visam projektui Europos Komisija jau skyrė apie 1,6 mlrd. eurų finansavimo. Vis dėlto Europos Audito Rūmai įspėja, kad planuojamas „Rail Baltica“ užbaigimas iki 2030 metų gali būti nepasiektas, nors bendra geležinkelio linija Baltijos šalyse drieksis 870 kilometrų, iš jų 392 kilometrai teks Lietuvai.
Pasirašytos sutartys dėl masinio žemės išpirkimo
Tuo tarpu dar prieš keletą savaičių LTG grupės įmonė „LTG infra“ pranešė apie pasirašytas sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, susijusias su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu Panevėžio geležinkelio mazge bei ruože nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Žemės išpirkimo paslaugų konkursus laimėjo bendrovė „Tyrens Lietuva“ ir jungtinės veiklos pagrindu dirbanti tiekėjų grupė „Atamis“ bei „Projects House“, kurios darbus vykdys už atitinkamai apie 5 mln. ir 2,3 mln. eurų su PVM[2].
Susisiekimo viceministro Roderiko Žiobako teigimu, žemės paėmimas visuomenės poreikiams yra būtinas etapas, kad projektas galėtų judėti į priekį. Anot jo, „Rail Baltica“ infrastruktūra sudarys sąlygas regionų verslo plėtrai, investicijoms ir naujų darbo vietų kūrimui, kartu stiprindama Lietuvos saugumą, ekonominius ryšius ir susisiekimą su Europa.
2024 metais Vyriausybė patvirtino Panevėžio geležinkelio mazgo bei regioninių stočių vystymo planus, kuriais pavyko išsaugoti visus 23 gyvenamuosius namus sodų bendrijoje „Šilas“ ir numatyta galimybė ateityje įrengti iki septynių regioninių stočių ir stotelių. „LTG Infra“ generalinio direktoriaus Vyčio Žalimo teigimu, po sutarčių įsigaliojimo žemės išpirkimo paslaugos turės būti suteiktos per 26 mėnesius, o prieš priimant sprendimus buvo organizuojami vieši pristatymai ir konsultacijos su gyventojais.
Visas dėmesys – tik į Kapčiamiestį?
Nepaisant to, pastarąjį mėnesį Lietuvos gyventojų akys krypsta į Kapčiamiestį, kur bus statomas naujas karinis poligonas. Lietuviai visą savo dėmesį skiria būtent šiam žemės lopinėliui, dėl kurio šeštadienį įvyko masinis taikus protestas, sutraukęs apie 1000 dalyvių – vietos gyventojų ir atvykėlių iš kitų miestų bei Lenkijos. Protestuotojai reiškė nepritarimą poligono steigimui, nes nenori prarasti namų, žemių ir miškų, o iš kitur atvykę žmonės pasigedo aiškių valdžios argumentų dėl projekto reikalingumo[3].
Gyventojai nešė Lietuvos vėliavas, vilkėjo trispalvės šalikus, skambėjo patriotinės dainos, o protestuotojai susikibo į gyvą grandinę apie 1,5 kilometro ruože Kapčiamiestis–Sopockinas.
Vietos gyventojai akcentavo bendruomenės augimą ir jaunimo grįžimą, o pensininkė Elvyra Jančiulienė teigė, kad „jeigu čia padarys poligoną, pirmiausia mes ir gausim“. 75-erių Anelė Balčienė pabrėžė, jog atvyko ginti savo krašto ir kritikavo valdžios siūlomą kompensaciją – 10 tūkst. eurų už pastatą, anot jos, nieko nepadarytų. Palaikantys gyventojus iš kitur taip pat kėlė ekologijos ir dialogo su valdžia svarbą.
Krašto apsaugos ministerija teigia, kad poligonas užims apie 14,6 tūkst. hektarų, o jo steigimą motyvuoja strateginė teritorijos padėtis prie Suvalkų koridoriaus, siekiant sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus. Galutinį sprendimą dar turi patvirtinti Seimas.
