Kubilius: Europa skęsta piniguose, bet trūksta raketų ir gamybos pajėgumų
Augančios gynybos išlaidos Europoje išryškino naują problemą – raketų trūkumą ir ribotus gamybos pajėgumus. Būtent tai, pasak už gynybą ir kosmosą atsakingo eurokomisaro Andriaus Kubiliaus, šiuo metu kelia didžiausią nerimą.
„Tai yra vienas karštųjų mūsų rūpesčių. Dėl to paskelbėme ir planuojame pradėti skambiai pavadintą raketų turą“, – interviu LRT.lt sakė jis[1].
Šis „raketų turas“ esą reiškia konkrečius vizitus į įmones, kurios gamina priešlėktuvines ir tolimojo tikslaus šaudymo raketas – būtent šių sistemų poreikis, ypač Ukrainos karo kontekste, šiandien yra mažiausiai patenkintas. Tikslas – ieškoti būdų, kaip sparčiai didinti gamybą ir investicijas kuo greičiau paversti realiais pajėgumais.
Pasak A. Kubiliaus, problema kyla dėl to, kad Europos gynybos pramonės pajėgumai auga lėčiau nei finansavimas. Valstybės didina biudžetus, tačiau gamintojai nespėja su paklausa – kyla kainos, ilgėja laukimo terminai. Todėl „raketų turas“ tampa ne simboline, o strategine iniciatyva, skirta tiesiogiai dirbti su pramone ir spręsti konkrečius gamybos siaurus kaklelius.
Tuo pat metu Lietuvai svarbi iniciatyva „Safe“ (Security Action for Europe), pagal kurią šaliai numatyta beveik 6,4 mlrd. eurų paskolų. Kadangi iki 2030 metų planuojama gynybos finansavimą padidinti apie 12 mlrd. eurų, ši suma padengia maždaug pusę poreikio.
SAFE: tai paskola, kurią grąžins mokesčių mokėtojai – siekiama mažinti priklausomybę nuo JAV ginklų
Tačiau eurokomisaras pabrėžia, kad tai nėra neatlygintina parama.
„ES padės padengti, nes tai yra paskola, kurią reikės grąžinti. Ji yra lengvatinė, 10 metų nereikia grąžinti pagrindinės kredito dalies, laikotarpis – 45 metai. Tiksliau būtų sakyti, kad padengs patys Lietuvos mokesčių mokėtojai, tik geresnėmis sąlygomis.“ – nurodė A. Kubilius.
Svarbi „Safe“ dalis – bendri gynybos pirkimai, kurie turėtų padėti mažinti kainas ir stiprinti Europos pramonę. „Tai padeda įveikti fragmentiškumą, o kartu didina kontraktų dydį. Tai savo ruožtu mažina įsigyjamos ginkluotės kainą, yra naudinga finansiškai“, – aiškino A. Kubilius.
Iki šiol didelė dalis lėšų tekėdavo JAV gamintojams – „60 proc. buvo perkama amerikiečių ginklų. Tai parodė garsioji 2024 metų Mario Draghi ataskaita.“ Dabar siekiama, kad daugiau investicijų liktų Europoje.
Kalbėdamas apie platesnį saugumo kontekstą, eurokomisaras pabrėžė, kad tik realus jėgų balanso pokytis gali atverti kelią taikai Ukrainoje. „Tik tai gali priversti Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo. Kol kas jis mano, kad Rusija turi pirmenybę šiame kare“, – sakė jis.
Todėl, anot A. Kubiliaus, tiek „raketų turas“, tiek bendri europiniai sprendimai turi vieną tikslą – kuo greičiau sustiprinti realius gynybinius pajėgumus ir atgrasymą.
Lietuvai – 6,4 mlrd. eurų iš ES gynybai: tik už milijardus teks susimokėti
Tuo tarpu dar sausio pabaigoje Užsienio reikalų ministerija gyventojams džiaugsmingai pranešė, esą Europos Sąjunga Lietuvai numatė 6,4 mlrd. eurų gynybai. Lėšos skiriamos per naująjį saugumo mechanizmą SAFE ir pristatomos kaip reikšminga investicija į nacionalinį saugumą – kariuomenės modernizavimą, naujos technikos ir ginkluotės įsigijimą bei Baltijos gynybos linijos stiprinimą. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tai nėra neatlygintina parama – finansavimas teikiamas paskolos forma.
SAFE (Security Action for Europe) – iki 2030 metų veiksiantis ES finansinis instrumentas, pagal kurį Europos Komisija gali pasiskolinti iki 150 mlrd. eurų tarptautinėse rinkose ir šias lėšas perskolinti valstybėms narėms. Skolinimasis vykdomas leidžiant bendras ES obligacijas, pasinaudojant aukštu Sąjungos kredito reitingu. Lietuvai numatyta suma net viršija pirminę Krašto apsaugos ministerijos paraiškoje nurodytą 5 mlrd. eurų poreikį – galutinis sprendimas siekia apie 6,4 mlrd. eurų.
Didžioji dalis šių lėšų planuojama skirti Lietuvos sausumos pajėgų divizijos steigimui ir jos parengimui iki 2030 metų, taip pat amunicijai, kontrmobilumo priemonėms bei kitiems kariuomenės pajėgumams stiprinti ir dalis nukeliaus net Ukrainai. Lietuva patenka į aštuonių valstybių grupę, kurioms siūloma pirmoji maždaug 74 mlrd. eurų paskolų banga.
Jei sprendimus patvirtins ES Taryba, pirmųjų lėšų išmokėjimo tikimasi 2026 metų kovą – o kartu prasidės ir ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai.
