Už sustabdytą trąšų tranzitą – 12 mlrd. eurų ieškinys: Lietuva advokatams jau sumokėjo milijonus
Sprendimas 2022 metais sustabdyti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą iš pradžių atrodė kaip aiškus politinis signalas režimui Minske. Tačiau šiandien jis virto brangia teisine kova, kurioje svarstyklėse – 12 mlrd. eurų reikalavimas prieš Lietuvos valstybę. Vyriausybė neseniai papildomai skyrė daugiau nei 825 tūkst. eurų teisinėms paslaugoms, padengiančioms tik trijų mėnesių išlaidas.
Iš jų 537,8 tūkst. eurų skirti gynybai byloje prieš „Belaruskalij“, kuri siekia prisiteisti kompensaciją už nutrauktą tranzito sutartį. Iki šiol šiam ginčui Lietuva jau išleido daugiau nei 1 mln. eurų.
Lygiagrečiai Lietuva ginasi ir Nuolatiniame arbitražo teisme Hagoje, kur Šveicarijoje registruota „Hasenberg“ ginčija šalies sprendimus. Bendrovė, netiesiogiai kontroliuojama Igorio Udovickio, remiasi Lietuvos ir Šveicarijos investicijų apsaugos sutartimi. Šiam ginčui papildomai skirta 287,4 tūkst. eurų, o nuo bylos pradžios 2024 m. pabaigoje jau išleista apie 319 tūkst. eurų. „Hasenberg“ valdo kontrolinį Klaipėdos „Birių krovinių terminalo“ akcijų paketą, kuris iki sankcijų buvo vienas pagrindinių trąšų eksporto kanalų[1].
Ekonominė pusė taip pat iškalbinga. Iki sankcijų per Klaipėdos uostą kasmet buvo perkraunama 10–11 mln. tonų kalio chlorido. Esant maždaug 350 JAV dolerių už toną kainai, tai Baltarusijai reikštų apie 3,5 mlrd. JAV dolerių pajamų per metus. Lietuvoje „LTG Cargo“ pajamos sumažėjo daugiau nei 100 mln. eurų, uosto direkcijos – daugiau nei dešimtadaliu, o BKT skaičiuoja milijoninius nuostolius ir ieško alternatyvių krovinių.
Diskusijos atsinaujino, sprendimas – ne: Lietuva tranzito neatnaujins nepaisant JAV žingsnio
Po JAV sprendimo švelninti sankcijas diskusijos Lietuvoje atsinaujino, tačiau politinė kryptis kol kas nesikeičia. ES sankcijos galioja, o nacionalinio saugumo argumentas išlieka pagrindinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra patvirtinęs Vyriausybės sprendimų teisėtumą šalies viduje, tačiau tarptautiniuose arbitražuose procesai užsitęsė.
Tuo metu Igoris Udovickis, netiesiogiai kontroliuojantis „Hasenberg“, kritikuoja Lietuvos poziciją, teigdamas, kad šalis neteisingai interpretuoja sankcijas ir taiko dvigubus standartus. Jis perspėja, kad kroviniai gali būti nukreipti į Latvijos uostus.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia sulaukęs regioninių partnerių paramos išlaikyti bendrą poziciją, o premjerė Inga Ruginienė pabrėžia, jog jokių signalų iš JAV dėl tranzito atnaujinimo negauta. Galutinė bylų baigtis gali tapti svarbiu precedentu, kiek kainuoja principinė valstybės laikysena geopolitinėje įtampoje.
Olekas: kol nebus taikos Ukrainoje ir paleisti kaliniai, ekonominių santykių nebus
Kalbos apie galimą baltarusiškų kalio trąšų tranzito atnaujinimą Lietuvoje kol kas lieka tik teorinės. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė, kad ekonominiai santykiai su Minsku galėtų būti svarstomi tik įvykdžius aiškias saugumo ir politines sąlygas – nutraukus oro erdvės pažeidimus, grąžinus sulaikytas transporto priemones ir išlaisvinus politinius kalinius[2].
„Pirmiausia mes turime išnaudoti visus kanalus ir spręsti problemas, kurios mums dabar yra svarbiausios: turi būti sustabdyti mūsų civilinės aviacijos trukdymai, turi būti sugrąžintos mūsų sulaikytos transporto priemonės ir solidarizuojantis su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, turi būti paleista daugiau režimo laikomų politinių kalinių. Norėtųsi, kad būtų paleisti visi“, – penktadienį „Lietuvos ryto“ televizijoje kalbėjo J. Olekas.
Parlamento vadovas taip pat pabrėžė, kad bet kokia santykių peržiūra būtų įmanoma tik sustabdžius Rusijos agresiją Ukrainoje ir pasiekus taiką. Kol to nėra, Lietuva, anot jo, turi išlaikyti sankcijų režimą ir veikti išvien su Europos Sąjunga, nes artėja sprendimas dėl jų pratęsimo. Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra pareiškęs, kad diskusijos dėl tranzito atnaujinimo šiuo metu nevyksta, o ES sankcijos liks galioti, kol Minskas nekeis savo politikos.
Lietuva jau išleido milijonus šiems teisiniams ginčams
Tuo tarpu dar lapkritį buvo pranešta, kad teisinei kovai su „Belaruskalij“ ir „Hasenberg“ Lietuvos Vyriausybė skyrė dar 0,5 mln. eurų. Šios lėšos numatytos advokatų paslaugoms tarptautiniuose arbitražuose, kurie kilo po 2022 m. sprendimo nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per Lietuvą.
Iš šios sumos 359,4 tūkst. eurų skirti ginčui su „Belaruskalij“, o 141,6 tūkst. eurų – bylai su Šveicarijos bendrove „Hasenberg“, kurią netiesiogiai kontroliuoja Igoris Udovickis. Valstybei atstovauja „Ellex Valiūnas ir partneriai“ kartu su Londono „Covington & Burling“ ir JK „Allen Overy Shearman Sterling“.
Tai – tik dalis bendrų išlaidų. Vien pernai ir šiemet šiems arbitražams jau skirta apie 1,323 mln. eurų, o vasarą papildomai – dar 538 tūkst. eurų. „Belaruskalij“ Nuolatiniame arbitražo teisme reikalauja 12,09 mlrd. JAV dolerių žalos atlyginimo už nutrauktą tranzito sutartį, kuri turėjo galioti iki 2023 m. pabaigos. Taigi teisinė kova dėl sustabdyto trąšų tranzito Lietuvai jau kainuoja milijonus ir dar toli gražu nėra pasiekusi finišo.
