Įsikurti Marse nebėra pirmenybė: miestui planetoje įrengti prireiktų 20-ies metų, o Mėnulyje tik dešimtmečio
„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas pranešė, kad bendrovė artimiausiu metu didžiausią dėmesį skirs ne Marso kolonizacijai, o savarankiškai besivystančio miesto kūrimui Mėnulyje. Apie tai jis sekmadienį paskelbė socialiniame tinkle „X“.
Pasak E. Musko, Mėnulyje tokį projektą būtų galima įgyvendinti per mažiau nei dešimt metų, tuo tarpu panašaus masto planams Marse reikėtų daugiau nei dviejų dešimtmečių. Jis pabrėžė, kad pagrindinis tikslas išlieka civilizacijos ateities užtikrinimas, o Mėnulis šiuo požiūriu leidžia veikti greičiau.[1]
Verslininkas paaiškino, kad kelionės į Marsą galimos tik kas 26 mėnesius, kai planetos išsirikiuoja tinkamai, o pats skrydis trunka apie šešis mėnesius. Tuo tarpu į Mėnulį galima startuoti maždaug kas dešimt dienų, o kelionė užtrunka vos dvi paras, todėl technologijų bandymai ir infrastruktūros plėtra gali vykti sparčiau.
Marso planų „SpaceX“ neatsisako, tačiau juos nukelia vėlesniam etapui
E. Muskas pažymėjo, kad bendrovė neatsisako ir Marso miesto idėjos. Pasak jo, darbai šia kryptimi galėtų prasidėti maždaug po penkerių–septynerių metų. Dar praėjusių metų pavasarį jis teigė, kad pirmasis nepilotuojamas „Starship“ nusileidimas Marse galėtų įvykti jau 2026 metų pabaigoje.
Marso kolonizacija nuo pat „SpaceX“ įkūrimo 2002 metais buvo įvardijama kaip pagrindinis ilgalaikis bendrovės tikslas. E. Muskas ne kartą yra sakęs, kad nuolatinė žmonių gyvenvietė kitoje planetoje galėtų tapti svarbia žmonijos išlikimo garantija globalių krizių ar katastrofų atveju.
Vis dėlto naujausi pasisakymai rodo, kad trumpuoju laikotarpiu bendrovė siekia koncentruotis į labiau pasiekiamus sprendimus, kurie leistų greičiau sukurti savarankišką žmonių buvimą už Žemės ribų.[2]
Mėnulio planai dera su NASA kryptimi ir „Starship“ vaidmeniu
„SpaceX“ Mėnulio ambicijos iš dalies sutampa su JAV kosmoso agentūros NASA programa „Artemis“, kurios tikslas – sugrąžinti astronautus į Mėnulio paviršių iki 2028 metų. NASA jau turi raketą ir erdvėlaivį, skirtą skrydžiams į Mėnulio orbitą, o „SpaceX“ yra pasirašiusi beveik 3 mlrd. dolerių vertės sutartį dėl nusileidimo aparato kūrimo.
Šiam tikslui planuojama naudoti „Starship“ sistemą – didžiausią kada nors sukurtą raketą ir erdvėlaivį, kuris, pasak E. Musko, yra pritaikytas tiek Mėnulio, tiek Marso misijoms. Nors „Starship“ vis dar yra intensyvaus bandymų etape, bendrovė artimiausiais mėnesiais planuoja pristatyti naujus prototipus.
E. Musko teigimu, Mėnulis gali tapti platforma, leidžiančia greičiau tobulinti technologijas, reikalingas ilgalaikiam žmonių gyvenimui kosmose. Jo nuomone, tai padėtų nuosekliai artėti ir prie tolimesnių tikslų, įskaitant Marso kolonizaciją, kartu išlaikant pagrindinę „SpaceX“ misiją – plėsti žmonijos buvimą už Žemės ribų.
