R. Malinauskas apie Kapčiamiesčio poligoną: treniruotėms galima rasti vietą ir be draustinių
Kol valdžia kalba apie kariuomenės stiprinimą ir naujų pajėgumų poreikį, Druskininkų meras Ričardas Malinauskas į planus steigti karinį poligoną Kapčiamiestyje žiūri skeptiškai ir kelia esminį klausimą – kodėl treniruočių vietai pasirinkta būtent ši, gamtiniu požiūriu jautri teritorija. Pasak mero, iki šiol nebuvo pateikta aiškių argumentų, kurie pagrįstų tokį sprendimą, ypač jei kalbama ne apie nuolatines kareivines, o tik apie pratybų erdvę.
R. Malinauskas pabrėžia, kad karių treniruotės galėtų vykti ir kitose šalies vietose, todėl Kapčiamiesčio pasirinkimas, jo manymu, atrodo nelogiškas. Jis atkreipia dėmesį, jog planuojamo poligono teritorija apima miškų masyvus, draustinius, pelkes ir ežerus, o tokio kraštovaizdžio aukojimas vien dėl treniruočių, pasak mero, nėra proporcingas sprendimas. Anot jo, valdžios atstovai taip pat neaiškiai komunikuoja, kas iš tiesų bus įrengta – treniruočių poligonas ar gynybinės pozicijos, o ši neapibrėžtis tik didina abejones[1].
Meras kritiškai vertina ir argumentą, esą vietos gyventojai esą jau yra pripratę prie karinių pratybų triukšmo, sklindančio iš Baltarusijoje esančio Gožos poligono. Jo teigimu, toks aiškinimas negali būti laikomas rimtu pagrindu naujo poligono steigimui netoli gyvenamų teritorijų ir rodo menką dėmesį vietos bendruomenės interesams.
R. Malinauskas taip pat aiškiai įvardino ir savo poziciją dėl galimos poligono plėtros į Druskininkų savivaldybės teritoriją. Pasak jo, toks scenarijus būtų nepriimtinas jokiu atveju.
„Jeigu mano žodis kažką reikštų, aš būčiau labai kategoriškai prieš“, – nurodė meras, pabrėždamas, kad bet kokie sprendimai turėtų būti grindžiami ne tik nacionalinio saugumo argumentais, bet ir realiu poveikio regionui vertinimu.
Druskininkų meras R. Malinauskas nepritartų karinio poligono plėtrai į Druskininkus. 77 nuotrauka
KAM apie Kapčiamiesčio poligoną: sprendimas galutinis, atgal į VGT klausimas nebegrįš
Tuo tarpu sprendimas steigti brigados dydžio karinį poligoną Kapčiamiestyje nebebus svarstomas Valstybės gynimo taryboje (VGT) – Krašto apsaugos ministerija teigia, kad pakartotinis tarnybos sprendimas esą būtų perteklinė procedūra[2].
Pasak ministerijos, pats politinis sprendimas dėl poligono būtinybės jau yra priimtas, o tolesnis procesas persikelia į Seimą, kuris atskiru įstatymu turės detalizuoti poligono steigimo sąlygas. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad klausimas dėl poligono įkūrimo iš esmės jau uždarytas, o dabar reikalingas tik parlamentinis sprendimas.
KAM poligono steigimą Kapčiamiestyje grindžia strategine vietos padėtimi prie Suvalkų koridoriaus ir būtinybe stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, rengti nacionalinę diviziją bei treniruoti sąjungininkų pajėgas. Numatoma, kad poligone vienu metu galėtų treniruotis iki 4 tūkst. karių, didesnės pratybos vyktų kelis kartus per metus, tačiau vietos bendruomenės nepritarimas išlieka – dalis gyventojų protestuoja, o ministerija ir kariuomenė tęsia konsultacijas su Kapčiamiesčio gyventojais.
Į VGT kreipėsi I. Vėgėlė
Dar sausio pabaigoje parlamentaras Ignas Vėgėlė kreipėsi į Valstybės gynimo tarybą su prašymu paviešinti informaciją ir analizę, kuria grindžiamas planuojamas karinio poligono steigimas Kapčiamiestyje. Pasak Seimo nario, sprendimai, turintys reikšmingą poveikį valstybės biudžetui, žmonių nuosavybei ir aplinkai, negali būti priimami be aiškaus faktinio pagrindo ir viešumo. Jo teigimu, visuomenė turi teisę žinoti, kokiais kriterijais remiantis pasirinkta būtent ši teritorija ir kokie duomenys lėmė tokį sprendimą.
I. Vėgėlė pabrėžė, kad nors Lietuvos gynybos stiprinimas yra būtinas ir neatidėliotinas prioritetas, tai savaime nepateisina sprendimų, grindžiamų deklaratyviais teiginiais. Anot parlamentaro, iki šiol nebuvo pateikta nei palyginamoji analizė su kitomis galimomis vietomis, nei konkretūs duomenys apie esamų poligonų užimtumą ir realius kariuomenės poreikius.
Jis taip pat akcentavo, kad galutinis sprendimas Seime negali tapti formaliu procedūriniu balsavimu, nes tai keltų abejonių dėl demokratinių procesų ir valdžių padalijimo principų laikymosi.
