Kapčiamiestyje šiandien nusidriekė gyva žmonių grandinė
Kapčiamiestyje gatvės gyvos ir šurmuliuojančios. Pakelėse nusidriekė automobilių eilės, o šalia jų – susikibę rankomis žmonės. Vaizdas nejučia primena Baltijos kelią: ramią, bet stiprią bendrystę, kurioje svarbiausia ne šūkiai, o pats buvimas kartu.
Žmonės šiuo metu stoja į gyvą grandinę Kapčiamiestis–Sopockinas kelio ruože, protestuodami prieš planuojamą karinį poligoną. Bendruomenę čia subūrė būtent šis projektas, pastaruoju metu tapęs vienu labiausiai visuomenę poliarizuojančių klausimų visoje Lietuvoje. Sprendimas dėl poligono kelia aštrias diskusijas – nuo nacionalinio saugumo iki žmonių teisės likti savo namuose.
Prie vietos gyventojų greta stojo ir bendraminčiai iš visos Lietuvos
Į Kapčiamiestį atvyksta žmonės iš Vilniaus, Marijampolės, Tauragės ir kitų miestų, taip pat yra atvykusių iš Lenkijos. Žmonės nešasi Lietuvos trispalves, vilki šalikus su nacionalinėmis spalvomis, rankose laiko plakatus su užrašu „Ne poligonui Kapčiamiestyje“. Suskambo ir patriotinės dainos, tačiau nuotaika išlieka rami, be agresijos – labiau panaši į tylų, bet atkaklų pareiškimą.
Į vietą atvykęs 77 savanoris žurnalistas pasakoja, kad gyvos žmonių grandinės pabaigos akimis įžiūrėti neįmanoma – eilė driekiasi toli, kiek leidžia matomumas. Pasak jo, žmonės nusiteikę draugiškai, kalbasi tarpusavyje, šypsosi, jaučiasi stiprus bendruomeniškumas. Nors oras vėsus, susirinkusius lepina saulutė.
Poligono įrengimas sudėtingas – kai kuriems gyventojams tektų palikti savo namus
Kapčiamiesčio gyventojai sako nenorintys palikti savo namų, žemių ir miškų, su kuriais sieja viso gyvenimo istorijos. Pastaraisiais mėnesiais į vietą jau buvo atvykę kariuomenės ir valdžios atstovai, vyksta susitikimai, bandoma rasti sprendimus, kaip būtų galima įrengti poligoną. Tačiau daliai bendruomenės aiškumo vis dar trūksta, o neatsakyti klausimai toliau augina nerimą.
Šiuo metu protestas vyksta taikiai. Viešąją tvarką vietoje prižiūri policijos ekipažai, incidentų nefiksuojama. Kapčiamiestis šiandien tampa ne tik geografine vieta, bet ir simboliu – priminimu, kaip greitai sprendimai „popieriuje“ gali virsti gyvomis, rankomis susikibusiomis žmonių grandinėmis.
.
