E. Macronas Davose kritikuoja Trumpo grasinimus įvesti muitus: „Nepriimtina“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė, kad pasaulis juda link nestabilios tvarkos, kurioje nebelieka aiškių taisyklių. Savo kalboje jis teigė, jog „pereiname į pasaulį be taisyklių, kuriame tarptautinė teisė mindžiojama, o vienintelė teisė, kuri, regis, turi reikšmę, yra stipriausiojo teisė“. E. Macronas pridūrė, kad, jo manymu, vėl ima ryškėti „imperinės ambicijos“.
Kalbos pradžioje Prancūzijos vadovas sakė: „Tai turėtų būti taikos, stabilumo ir nuspėjamumo metas“, tačiau iškart pridūrė, jog realybėje pasaulis priartėjo prie „nestabilumo ir disbalanso“, o „konfliktas tapo normalizuotas“. Šie žodžiai salėje sukėlė juoką, tačiau pats E. Macronas kalbėjo, pabrėždamas, kad 2025-ieji buvo paženklinti dešimtimis karų.
Nors Macronas savo kalboje tiesiogiai neminėjo JAV prezidento Donaldo Trumpo pavardės, jis pabrėžė, kad renkasi „pagarbą vietoje patyčių“ ir „teisės viršenybę vietoje brutalumo“. Kalbos pabaigoje jis aiškiai suformulavo savo poziciją: „Mes teikiame pirmenybę pagarbai, o ne priekabiavimui. Ir mes teikiame pirmenybę teisės viršenybei, o ne brutalumui.“
Įtampa kilo po to, kai Trumpas paviešino Macrono žinutes apie Grenlandiją ir G7 susitikimą
E. Macrono pasisakymas Davose nuskambėjo po to, kai Donaldas Trumpas savo platformoje „Truth Social“ paviešino privačias žinutes, kuriose Prancūzijos prezidentas išreiškė nesupratimą dėl JAV planų Grenlandijos atžvilgiu. Šiose žinutėse Macronas siūlė surengti susitikimą, kuriame dalyvautų „ukrainiečiai, danai, sirai ir rusai“, taip pat kvietė D. Trumpą vakarienės Paryžiuje.
Vienoje iš paviešintų žinučių E. Macronas rašė: „Mano drauge, mes visiškai sutariame dėl Sirijos. Galime nuveikti puikių dalykų Irano klausimu. Aš nesuprantu, ką tu darai su Grenlandija. Pabandykime kurti didelius dalykus.“ Vėliau paaiškėjo, kad jokio oficialaus G7 susitikimo šiai savaitei suplanuota nebuvo, nors E. Macronas po savo kalbos teigė, jog Prancūzija yra pasirengusi tokį susitikimą surengti.
Šios žinutės pasirodė po to, kai Macronas atsisakė prisijungti prie Trumpo kuriamos „Taikos tarybos“ iniciatyvos. Reaguodamas į tai, JAV prezidentas viešai pagrasino įvesti 200 procentų muitus Prancūzijos vynui ir šampanui. „Niekas jo nenori, nes jis labai greitai nebeis pareigų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Trumpas. „Aš uždėsiu 200 procentų muitą jo vynams ir šampanui, ir tada jis prisijungs. Bet jam nebūtina prisijungti.“
Prieš Macrono kalbą Davose Eliziejaus rūmai taip pat paskelbė griežtą pareiškimą, kuriame teigė, jog Prancūzija nelaiko muitų veiksminga priemone spręsti tarptautines ar ekonomines problemas. Prancūzijos pareigūnai Trumpo naudojamą prekybos spaudimą apibūdino kaip antikooperacinį ir iš esmės ydinga metodą.
Emmanuelis Macronas Davose pasirodė su akiniais nuo saulės dėl laikinos akių problemos. Prancūzijos pareigūnai patvirtino, kad prezidentas patyrė akių sudirginimą ar uždegimą, todėl akiniai buvo reikalingi apsaugoti akis nuo ryškios šviesos ir sumažinti diskomfortą viešų pasirodymų metu. Eliziejaus rūmai pabrėžė, jog tai nebuvo nei politinis gestas, nei sąmoningas įvaizdžio sprendimas.
Prancūzija ir ES svarsto atsaką, o Macronas stiprina karinį buvimą Arktyje
E. Macrono pasirodymas Davose sutapo su neeiliniu Europos Sąjungos viršūnių susitikimu, suplanuotu ketvirtadieniui. Prancūzija kartu su kitomis ES valstybėmis svarsto galimybę aktyvuoti skubų mechanizmą, kuris leistų riboti JAV bendrovių veiklą Europos rinkoje, jei būtų imtasi ekonominio spaudimo.
Tuo pat metu įtampa dėl Grenlandijos persikėlė ir į karinę sritį. Prancūzija jau yra dislokavusi apie 15 karių Grenlandijos sostinėje Nuke, dalyvaujančių pratybose, o papildomi sausumos, oro ir jūrų pajėgumai stiprinami. Šie veiksmai vyksta po to, kai D. Trumpas per pokalbį su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte pabrėžė, jog „negali būti jokio grįžimo atgal“ dėl Vašingtono kontrolės Grenlandijoje, kuri, jo teigimu, yra gyvybiškai svarbi JAV ir pasaulio saugumui.
D. Trumpo administracija Grenlandiją vertina pirmiausia kaip strateginį saugumo ir geopolitikos objektą. JAV argumentuoja, kad Arktis tampa vis svarbesniu regionu dėl tirpstančio ledo, naujų jūrų kelių ir augančios Rusijos bei Kinijos veiklos, todėl Grenlandija yra kritinis taškas JAV ir NATO gynybos architektūroje. Sala jau dabar turi svarbią JAV karinę infrastruktūrą, įskaitant Thule (Pituffik) oro bazę, naudojamą priešraketinei gynybai ir kosmoso stebėjimui. Vašingtonas negali leisti, kad regione įsitvirtintų konkuruojančios galios ar būtų apribotas Amerikos strateginis manevravimas Arktyje.
Praėjusią savaitę kalbėdamas Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms Istrės oro bazėje Macronas pareiškė, kad 2026-ieji bus „išbandymų metai“ Prancūzijos gynybai. Jis taip pat patvirtino planus 2026–2030 metais skirti papildomus 36 mlrd. eurų karinėms išlaidoms. Tąkart jis sakė: „Kad išliktum laisvas, tavęs turi bijoti, o kad tavęs bijotų, turi būti galingas. Kad būtume galingi šiame brutaliame pasaulyje, turime veikti greičiau ir stipriau.“
E. Macrono kalba Davose buvo iškart įvardyta kaip viena svarbiausių forumo politinių kalbų, tačiau dėmesys netrukus krypsta į trečiadienį numatytą Donaldo Trumpo specialų pasisakymą, kuris, kaip tikimasi, dar labiau išryškins skirtingas JAV ir Europos vizijas dėl pasaulio tvarkos ir Grenlandijos ateities.
