Patriotai už Europą rengia dar vieną nepasitikėjimo balsavimą prieš U. von der Leyen ir Europos Komisiją
Europos Parlamento dešiniųjų frakcija „Patriotai už Europą“ dar šią savaitę ketina pateikti dar vieną nepasitikėjimo Europos Komisija pareiškimą. Keli frakcijos šaltiniai nurodė žiniasklaidai, kad siūlomas sprendimas nukreiptas prieš Ursulos von der Leyen vadovaujamą Komisiją ir yra susijęs su Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos valstybių „Mercosur“ prekybos susitarimu.
Frakcijos teigimu, nepasitikėjimo procedūra rengiama kaip reakcija į praėjusią savaitę valstybių narių patvirtintą susitarimą, kuris formaliai turėtų būti pasirašytas sausio 17 dieną. Dokumento tekstas dar rengiamas ir, pasak šaltinių, galėtų būti galutinai patvirtintas frakcijos biuro posėdyje Briuselyje. „Patriotams už Europą“ vadovauja Jordan Bardella, kuris taip pat yra Prancūzijos dešiniųjų partijos „Rassemblement National“ delegacijos lyderis Europos Parlamente.
J. Bardella viešai kaltina Briuselį ir Paryžių nusileidus „Mercosur“ susitarimui, kuris, jo teigimu, kenkia Europos ūkininkų interesams. Apie galimą nepasitikėjimo balsavimą jis užsiminė dar tada, kai susitarimui buvo pritarta, taip užbaigiant daugiau nei du dešimtmečius trukusias derybas.[1]
Frakcija kaltina Komisiją ignoruojant nacionalinius parlamentus
Tai ne pirmas kartas, kai „Patriotai už Europą“ inicijuoja nepasitikėjimo procedūrą prieš Europos Komisiją. Ankstesnėje, spalį pateiktoje iniciatyvoje frakcija teigė, kad Komisija ignoravo „ryžtingą ir pakartotinį pasipriešinimą iš nacionalinių parlamentų, Europos Parlamento ir Europos ūkininkų“, ypač Prancūzijoje nepopuliariam „Mercosur“ susitarimui. Tikimasi, kad panašūs argumentai bus pakartoti ir naujajame dokumente.
Pasak vieno iš frakcijos europarlamentarų, tekstas taip pat gali apimti kritiką dėl U. von der Leyen „valdymo stiliaus“. Jai priekaištaujama dėl pernelyg centralizuotos Komisijos veiklos, sutelktos aplink pirmininkės figūrą, tačiau galutinė formuluotė dar derinama.
Procedūrai pradėti reikalingi mažiausiai 72 europarlamentarų parašai. Frakcija šiuo metu turi 85 narius, todėl parašų surinkimas neturėtų kelti problemų. Vis dėlto parašai turi būti patvirtinti Europos Parlamento vidaus tarnybų, o pats dokumentas – formaliai patikrintas, o tai dažniausiai užtrunka kelias dienas. Dėl to neatmetama, kad balsavimas gali būti atidėtas iki kitos plenarinės sesijos, numatytos vasario 9–12 dienomis.
Pasikartojantys nepasitikėjimo balsavimai rodo gilėjančią krizę ES vadovybėje
Jeigu balsavimas vis dėlto įvyktų, tai būtų jau ketvirtas bandymas per šią kadenciją nuversti U. von der Leyen vadovaujamą Komisiją. Ankstesni trys bandymai 2024 metais nepriartėjo prie realios sėkmės, nors, kaip pažymi šaltiniai, prisidėjo prie nepalankesnės politinės atmosferos Komisijos vadovės atžvilgiu.
Pagal Europos Parlamento taisykles, nepasitikėjimo procedūra gali būti pradėta, jei ją remia bent dešimtadalis visų Parlamento narių. Tačiau tam, kad ji būtų patvirtinta, reikalinga dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma, atstovaujanti absoliučiai daugumai visų europarlamentarų. Tokia riba laikoma praktiškai nepasiekiama, jei didžiosios frakcijos, įskaitant Europos liaudies partiją, kuri palaiko U. von der Leyen, balsuoja prieš arba susilaiko.
Spalį vykęs balsavimas dėl ankstesnės „Patriotų už Europą“ iniciatyvos baigėsi 378 balsais prieš, 179 – už ir 37 susilaikius. Centristinės frakcijos tuomet susivienijo palaikydamos Komisijos pirmininkę, kuri po balsavimo sustiprino savo pozicijas. Nepaisant to, frakcija skelbia ir toliau ketinanti naudoti nepasitikėjimo procedūrą kaip politinio spaudimo instrumentą, susijusį su „Mercosur“ susitarimu ir Komisijos veiklos kryptimi.
