Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Sovietų Sąjungos karinės agresijos prieš atkurtą valstybę diena
Sausio 13-oji Lietuvoje yra atmintina diena, susijusi su 1991 metais įvykdyta Sovietų Sąjungos karine operacija prieš nepriklausomybę atkūrusią Lietuvos Respubliką. Po 1990 m. kovo 11 d. paskelbto Nepriklausomybės atkūrimo akto Maskva Lietuvos sprendimo nepripažino ir visus 1990 metų mėnesius darė politinį, ekonominį ir karinį spaudimą. Buvo taikoma ekonominė blokada, vykdomos karinės provokacijos, palaikomos prosovietinės politinės struktūros šalies viduje.
1991 m. sausio pradžioje įtampa pasiekė kritinį tašką. Sovietų Sąjungos vadovybė pareikalavo atšaukti Nepriklausomybės aktą ir atkurti SSRS konstitucinę tvarką Lietuvoje. Lietuvos Aukščiausioji Taryba šį ultimatumą atmetė, o Sovietų kariuomenė pradėjo atvirus veiksmus Vilniuje.[1]
Sausio 11–12 dienomis buvo užimti Spaudos rūmai, Krašto apsaugos departamento pastatas, imta blokuoti strateginius objektus, o mieste pasirodė tankai ir šarvuočiai.
1991 metų sausio 13-osios naktį buvo panaudota karinė jėga prieš beginklius civilius
Lemtingi įvykiai įvyko naktį iš sausio 12 į 13 dieną. Sovietų desantininkų ir šarvuotosios technikos daliniai jėga užėmė Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo bei televizijos pastatą. Prie šių objektų tuo metu buvo susirinkę tūkstančiai beginklių žmonių, kurie budėjo siekdami apsaugoti svarbiausius informacijos sklaidos centrus.[2]
Karinės operacijos metu buvo šaudoma, naudota sunkioji technika, tankai važiavo į minią. Žuvo 14 civilių gyventojų, daugiau kaip 600 žmonių buvo sužeisti. Nepaisant to, Lietuvos parlamentas nebuvo šturmuotas – prie jo visą naktį ir vėliau budėjo dešimtys tūkstančių žmonių. Sovietų kariuomenė, įvertinusi galimas masines aukas ir tarptautines pasekmes, parlamento puolimo atsisakė.
Nors dalis objektų buvo užimti, pagrindinis operacijos politinis tikslas – nuversti teisėtą Lietuvos valdžią ir panaikinti nepriklausomybę – nebuvo pasiektas. Informacijos sklaida buvo atkurta iš Kauno, valstybės institucijos tęsė darbą, o visuomenė liko lojali atkurtai valstybei.
Sausio 13-oji kasmet minima kaip aukų atminimo diena
Sausio 13-oji minima ne kaip karinė pergalė, o kaip diena, kai Lietuvos valstybė išgyveno vieną pavojingiausių savo atkūrimo etapų. Ši data simbolizuoja momentą, kai nepriklausomybės likimas buvo sprendžiamas ne politinėmis deklaracijomis, o realios karinės jėgos akivaizdoje. Žuvę žmonės tapo civilių aukomis, žuvusiomis ginant valstybės teisę egzistuoti.
Po šių įvykių Sovietų Sąjungos veiksmai sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo, o Lietuvos nepriklausomybės klausimas įgijo naują svorį tarptautinėje arenoje. Sausio 13-oji tapo lūžio tašku, po kurio jėga panaudoti prieš Lietuvą daugiau nebebuvo ryžtasi, o nepriklausomybės atkūrimo procesas tapo nebegrįžtamas.
1991 m. sausio 13-osios naktį žuvo keturiolika Lietuvos laisvės gynėjų
1991 m. sausio 13-osios naktį, Sovietų Sąjungos karinėms pajėgoms jėga bandant perimti Vilniaus televizijos bokštą, žuvo 14 beginklių Lietuvos civilių – bokšto gynėjų.
Žuvusiųjų vardai:
- Loreta Asanavičiūtė
- Virginijus Druskis
- Darius Gerbutavičius
- Rolandas Jankauskas
- Rimantas Juknevičius
- Alvydas Kanapinskas
- Algimantas Petras Kavoliukas
- Vytautas Koncevičius
- Vidas Maciulevičius
- Titas Masiulis
- Alvydas Matulka
- Apolinaras Juozas Povilaitis
- Ignas Šimulionis
- Vytautas Vaitkus
Dauguma žuvusiųjų palaidoti Antakalnio kapinėse Vilniuje. Išimtys:
- Titas Masiulis palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse;
- Alvydas Matulka – Rokiškio Kalneliškių kapinėse;
- Rimantas Juknevičius – Marijampolės miesto kapinėse;
- Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevičius – Kėdainių Kauno gatvės kapinėse.
Ši diena Lietuvoje minima siekiant prisiminti, kas įvyko, kodėl tai įvyko ir kokią kainą teko sumokėti už valstybės išlikimą. Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, Lietuvoje paprastai vyksta atminimo ir pagerbimo renginiai, skirti 1991 metų įvykiams ir jų aukoms prisiminti.
Ryte daugelyje valstybinių institucijų, mokyklų ir gyventojų namų languose uždegamos atminimo žvakės – tai pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Vilniuje ir kituose miestuose rengiami minėjimai, ceremonijos, eisenos, gėlės ir žvakės dedamos prie Televizijos bokšto, Antakalnio kapinėse, Sausio 13-osios memorialuose. Seime tradiciškai vyksta iškilmingas posėdis, įteikiama Laisvės premija.
