Venesuelos korta naftos rinkoje: kainos nejuda, bet Rusijai tai gali tapti bloga žinia
Pasaulinė naftos rinka po praėjusio savaitgalio įvykių Venesueloje išliko rami – „Brent“ naftos kaina laikosi apie 60 JAV dolerių už barelį ir netgi yra šiek tiek mažesnė nei prieš neramumus. Ekonomistai pabrėžia, kad tai rodo rinkų lūkesčius: investuotojai nemato trumpalaikės grėsmės naftos tiekimui ir vis dažniau vertina galimą pasiūlos augimą ateityje. Tuo tarpu lietuviai jau svarsto, ar tokie svyravimai gali paveikti ir Lietuvos degalų rinką.
Nors Venesuela turi vienas didžiausių naftos atsargų pasaulyje – apie 17 proc. visų rezervų, šiuo metu ji išgauna tik labai nedidelę dalį, todėl tiesioginės įtakos kainoms neturi. Vis dėlto, jei šalyje stabilizuotųsi padėtis, atsirastų investicijų ir būtų atnaujinta infrastruktūra, Venesuela galėtų tapti reikšmingu papildomos naftos šaltiniu pasaulinei rinkai[1].
Ekonomistų teigimu, būtent ši perspektyva ir siunčia svarbią žinutę rinkoms – ateityje naftos gali būti daugiau, o tai padeda išlaikyti kainų stabilumą. Tuo pat metu pabrėžiama, kad didesnė Venesuelos naftos gavyba turėtų ir geopolitinių pasekmių, nes galėtų sumažinti rusiškos naftos paklausą pasaulyje, kas būtų itin nepalanku Maskvai. Kainų dinamiką vis dėlto lems ir kitų naftą išgaunančių šalių, ypač OPEC, sprendimai – jos gali riboti pasiūlą siekdamos išlaikyti palankų kainų lygį.
Lietuvos vairuotojams artimiausiu metu pokyčių tikėtis nereikėtų, nes trumpuoju laikotarpiu degalų kainos dėl Venesuelos įvykių neturėtų kisti. Tačiau ilguoju laikotarpiu didesnė naftos pasiūla ir rinkoje vyraujantis perteklius galėtų reikšti stabilesnes kainas ir mažesnę staigių degalų kainų šuolių riziką, o tai vartotojams būtų palanki žinia.
Ką rinktis pigesnėms kelionėms automobiliu?
Kaip skelbia prognozės, 2026 metais degalų kainos Lietuvoje labiausiai priklausys ne nuo pasaulinės naftos kainos, o nuo mokesčių pokyčių. Nuo sausio 1 d. akcizai stums kainas aukštyn: benzinas brangs 3–6 centais, dyzelinas – apie 4 centus, LPG – apie 4 centus, o dyzelio CO₂ dedamoji išliks esama, todėl staigių šuolių tikėtis nereikia.
2025 metų pabaigoje vidutinės degalų kainos buvo: benzinas A95 – 1,39–1,40 Eur/l, dyzelinas – 1,51–1,52 Eur/l, LPG – 0,71 Eur/l[2].
Pagal kuro sąnaudas 100 km pigiausias elektromobilis (~3,2–3,9 Eur), toliau seka LPG (~6,0 Eur) ir pilnas hibridas (~6,3 Eur), dyzelinas – 8,36 Eur, benzinas – 9,10 Eur. Mieste trumpose kelionėse geriausiai pasirodo hibridai, greitkeliuose – dyzelis, bet brangūs remontai ir mokesčiai mažina jo pranašumą.
Kaip pataria ekspertai, svarbiausia taisyklė – rinktis ne pagal kuro kainą, o pagal bendras nuosavybės išlaidas (degalai, draudimas, priežiūra, nusidėvėjimas, garantijos), o ilgalaikėje perspektyvoje iškastinio kuro kainos struktūriškai brangs.
Naujųjų metų degalų šokas: kainos šoktelėjo per naktį
Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos degalinėse dar buvo galima rasti palyginti žemų degalų kainų. Gruodžio 31-ąją benzinas A95 kai kuriose degalinėse kainavo nuo 1,29 Eur/l iki 1,459 Eur/l, dyzelinas – 1,40–1,579 Eur/l. Pigiausiai benzinas buvo „Jozitoje“, dyzelinas – „Neste“. Tokie skirtumai tarp degalinių jau buvo matomi, tačiau artėjant Naujiesiems, vairuotojai turėjo galimybę pasinaudoti palankesnėmis kainomis prieš sausio 1-ąją.
Nuo 2026 metų situacija kardinaliai pasikeitė – akcizų ir CO₂ dedamųjų didėjimas pakėlė kainas visose degalinėse. Benzino litras gali brangti 4–6 centais, dyzelinas – apie 4 centus, todėl kainos taps mažiau priklausomos nuo pasaulinės naftos rinkos.
Ekspertai pataria vairuotojams aktyviai sekti kainas, nes skirtumai tarp degalinių, jau dabar siekiantys 8–12 centų, tik didės. Ilgalaikėje perspektyvoje degalai Lietuvoje labiau linkę brangti nei pigti, todėl taupantis vairuotojas turės planuoti ne tik kuro sąnaudas, bet ir pasirinkti ekonomišką degalinių strategiją.
