Lietuva sensta: dirbančiųjų mažės, socialinės išmokos augs
Lietuvoje ilgainiui mažės dirbančiųjų skaičius, o vyresnio amžiaus gyventojų dalis didės, todėl socialinės išmokos užims vis didesnę valstybės biudžeto dalį. 2025 metų pradžioje darbingo amžiaus gyventojų buvo apie 1,87 mln., o pensinio amžiaus – 603 tūkst.
Prognozuojama, kad 2050 metais darbingo amžiaus gyventojų bus 1,56 mln., o pagyvenusių – 808 tūkst., o 2075 metais – atitinkamai 1,26 mln. ir 868 tūkst. Nors pensinio amžiaus žmonių skaičius iki 2026 metų laikinas, po šių metų jis sparčiai didės, nes pensinis amžius vyrams ir moterims bus 65 metai, o didesnio didinimo kol kas neplanuojama[1].
Didelis iššūkis darbo rinkai – aukštas jaunimo (16–29 metų) nedarbas, kuris sudaro 20 % visų bedarbių, ir priešpensinio amžiaus žmonių (55+) nedarbas – 38 % visų bedarbių. Taip pat tik 10–15 % neįgaliųjų yra įdarbinti. Ekonomistai siūlo išlaikyti darbo rinkoje pensinio amžiaus žmones bei negalią turinčius asmenis ir efektyviau naudoti žmogiškąjį kapitalą, taip mažinant darbo jėgos trūkumą.
Senstanti visuomenė didins socialinio draudimo išlaidas, tačiau „Sodros“ sistema šiuo metu yra stabili ir turėtų išlikti tokia iki 2050 metų, todėl pensininkai neturėtų jaudintis dėl lėšų trūkumo, nors pensijų indeksavimas gali svyruoti priklausomai nuo ekonomikos pokyčių.
Imigracija – raktas į pensijų tvarumą?
Demografinė situacija Lietuvoje – viena iš nepalankiausių pasaulyje, gimstamumas žemas, todėl didelė dalis finansinės naštos biudžetui tenka dėl pensininkų išmokų. Migracija padeda šią naštą mažinti: legalių imigrantų skaičius per 2021–2025 metus išaugo 2,5 karto, nuo 87 tūkst. iki 217 tūkst.
Ekonomistai pabrėžia, kad būtina turėti aiškią imigracijos strategiją, nustatyti, kokių darbuotojų reikia, ir užtikrinti efektyvią jų integraciją į darbo rinką, nes tik tinkamai atrinkti ir įdarbinami imigrantai gali ilgalaikėje perspektyvoje teigiamai prisidėti prie viešųjų finansų tvarumo.
Lietuvos ekonomikos augimas gali lėtėti dėl senėjančios visuomenės ir augančių mokesčių, jei nebus didesnio pensinio amžiaus žmonių įdarbinimo ir efektyvios migracijos politikos. Eurostato prognozė rodo, kad 2050 metais vienai pensijai teks 1,1 dirbančiojo, o 2070 metais – tik 0,9. 2025 metų pradžioje ši proporcija buvo 1,5 dirbančio žmogaus vienai pensijai.
Ekonomistai įsitikinę, kad sprendimai dėl darbo rinkos išplėtimo tarp vyresnio amžiaus, negalią turinčių žmonių ir migrantų bus esminiai siekiant užtikrinti finansinį valstybės stabilumą ateinančiais dešimtmečiais.
Vyresni darbuotojai masiškai palieka darbo rinką dėl sveikatos problemų
To nebūtų gana, pozityviai nenuteikia ir sveikos gyvenimo trukmės statistika Lietuvoje. Vyresni darbuotojai vis dažniau palieka darbo rinką dėl sveikatos problemų. „Sodros“ duomenys rodo, kad didžiausia rizika kyla nuo 55 metų. Iš dešimties 55 metų žmonių dirba tik aštuoni, 60-mečių – septyni, o 63-ejų – šeši[3].
Dauguma renkasi išankstinę pensiją, nors tai sumažina būsimą senatvės pensiją. Sveikatos problemos auga su amžiumi: iki 35 metų dažniau pasitaiko kvėpavimo takų ligos, 35–54 m. – stuburo, o vyresni nei 55 m. – nugaros, širdies ir kraujagyslių ligos. Šeimos gydytojas Gintaras Urbonas pažymi, kad fizinį darbą dirbantys kenčia labiau, o nugaros skausmai „jaunėja“.
Lietuvoje trumpa ir sveiko gyvenimo trukmė. Moterų ji siekia apie 62 metus, vyrų – 58, kai kitose Europos šalyse dažnai viršija 70 metų. Kristina Zitikytė iš „Sodros“ teigia, kad gyvenimo trukmei ilgėjant ir visuomenei senstant vis daugiau žmonių priversti išeiti iš darbo rinkos. Tai kelia iššūkį darbo rinkai ir didina socialinio draudimo sistemų naštą.
Nusprendė dėl migrantų: priims tik dalį
Jau šiemet pagal ES solidarumo mechanizmą Lietuva turės priimti pusę migrantų, o už likusius – susimokėti. Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius aiškina, kad toks modelis užtikrina solidarumą ES ir prisimena kitų šalių pagalbą, kai Lietuva susidūrė su dideliais migracijos srautais. Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad Lietuva norėtų priimti mažiau nei pusę migrantų – apie 40 žmonių. Jos teigimu, skaičius turi būti pagrįstas galimybe juos saugiai patikrinti ir integruoti[3].
Pagal ES Migracijos ir prieglobsčio paktą Lietuva turėjo priimti apie 158 migrantus arba sumokėti 3,28 mln. eurų, o už kiekvieną perkeltą asmenį šalis gaus 10 tūkst. eurų iš ES prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo. Galutiniai finansinių įnašų dydžiai bus patvirtinti Europos Vadovų Tarybai priėmus sprendimą, tačiau vidaus reikalų ministras sako, kad realiai sumokėti gali tekti mažiau.
Migracijos spaudimas Lietuvai nėra naujiena. Nuo 2021 metų pasieniečiai užkirto kelią daugiau nei 24 tūkst. neteisėtų sienos kirtimų. Šiuo metu šalyje registruota per 211 tūkst. užsieniečių su galiojančiais leidimais gyventi. Europos Komisija pažymi, kad nors Graikija, Kipras, Ispanija ir Italija patiria didžiausią migracijos spaudimą, Lietuva kartu su dar 12 šalių susiduria su rimtais iššūkiais dėl atvykstančių migrantų.
