Teismas paskelbė Ÿnsect teisminį likvidavimą, nes nepavyko rasti finansavimo ar pirkėjo
2025 m. gruodžio pradžioje Prancūzijos komercinis teismas paskelbė vabzdžių baltymų gamybos startuolio Ÿnsect teisminį likvidavimą (judicial liquidation), kuris reiškia bankrotą dėl nemokumo. Sprendimas priimtas po kelių mėnesių trukusio teismo prižiūrimo proceso, kai bendrovė nesugebėjo užsitikrinti finansavimo tęstinumo planui ar rasti investuotojo, galinčio perimti veiklą.
Ŷnsect dar 2024 m. rudenį kreipėsi dėl apsaugos procedūrų, 2025 m. kovą buvo perkelta į reorganizacijos režimą, tačiau stebėjimo laikotarpiu teismui nepateikė pakankamų finansinių garantijų. Teismo sprendimu didžioji dalis bendrovės veiklos nutraukiama, o likę aktyvai parduodami.[1]
Startuolis pritraukė daugiau nei 600 mln. dolerių ir tapo alternatyvių baltymų sektoriaus simboliu
Įkurta 2011 m., Ÿnsect ilgą laiką buvo laikoma vienu ambicingiausių alternatyviosios baltymų gamybos projektų Europoje. Bendrovė pritraukė daugiau nei 600 mln. JAV dolerių investicijų iš poveikio (impact) fondų, valstybinių institucijų, tokių kaip Bpifrance, taip pat iš žinomų investuotojų, įskaitant aktorių Robertą Downey Jr. ir jo „FootPrint Coalition“.
Įmonės vizija buvo pasiūlyti tvaresnę alternatyvą sojai ir žuvų miltams, gaminant baltymą iš milčių kirmėlių (mealworms) ir taip „revoliucionuoti maisto grandinę“. Ÿnsect daugiausia orientavosi ne į žmonių maistą, o į gyvūnų pašarus ir augintinių maistą, taip pat trąšas.
Nepaisant didžiulių investicijų, Ÿnsect finansiniai rezultatai liko silpni. Viešai prieinami duomenys rodo, kad bendrovės pajamos 2021 m. pasiekė apie 17,8 mln. eurų (apie 21 mln. JAV dolerių), o dalis šio skaičiaus buvo susijusi su vidiniais pervedimais tarp dukterinių įmonių. 2023 m. bendrovės grynasis nuostolis siekė beveik 80 mln. eurų.
Strateginiai sprendimai taip pat kėlė klausimų. Ÿnsect vienu metu bandė veikti keliose labai skirtingose rinkose – gyvūnų pašarų, augintinių maisto ir net žmonėms skirto maisto segmente. 2021 m. įsigijusi Nyderlandų bendrovę „Protifarm“, orientuotą į maistą žmonėms, įmonė dar labiau išplėtė fokusą, nors tuometinis vadovas Antoine’as Hubert’as pripažino, kad šis segmentas artimiausiais metais sudarys tik nedidelę pajamų dalį.[2]
Didžiausia klaida tapo milžiniška „Ÿnfarm“ gamykla šiaurės Prancūzijoje
Lemiamu veiksniu tapo per ankstyvas ir itin brangus mastelio didinimas. Ÿnsect investavo šimtus milijonų eurų į „Ÿnfarm“ – pramoninio masto gamyklą šiaurės Prancūzijoje, kuri buvo pristatoma kaip didžiausia vabzdžių ferma Europoje ar net pasaulyje.
Ši „giga-gamykla“ buvo statoma dar neįrodžius verslo modelio pelningumo ir neįvertinus realios paklausos. Gyvūnų pašarų rinka pasirodė esanti itin kainai jautri – tvarumo argumentai nekompensavo fakto, kad vabzdžių baltymas kainavo kelis kartus brangiau nei soja ar žuvų miltai.
Nors 2023 m. bendrovė pavėlavo persiorientuoti į didesnės maržos augintinių maisto segmentą, tuo metu kapitalo jau buvo per daug „įšaldyta“ netinkamai parinktoje infrastruktūroje.
Po likvidavimo paskelbimo Ÿnsect pranešė, kad uždaro savo pagrindinę pramoninę gamyklą, o likę aktyvai bus parduodami. Bendrovės vadovas Emmanuelis Pinto pareiškė, kad tikisi, jog sukauptos technologinės žinios ir komerciniai ryšiai „bus panaudoti Europos baltymų nepriklausomybės ir kovos su klimato kaita labui“.
Ekspertai pabrėžia, kad Ÿnsect žlugimas nebūtinai reiškia viso sektoriaus pabaigą, tačiau atskleidžia struktūrines problemas. Pasak analitikų, vabzdžių baltymų verslas sunkiai konkuruoja kainomis tiek gyvūnų pašarų, tiek žmonių maisto rinkose, o investuotojų lūkesčiai dažnai prasilenkia su pramoninės realybės tempu.
Ÿnsect atvejis jau lyginamas su kitomis garsiomis Europos „deep tech“ nesėkmėmis ir laikomas vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip ambicinga vizija, didelis kapitalas ir netinkamas laikas gali baigtis brangiu žlugimu.
