Vienas įrašas. akys. Paskelbk savo naujieną

Protestas prie Seimo: Celofanas ir Bartkevičius įsivėlė į konfliktą, o kokia priešistorė?

Lietuva, SaugumasEvelina Aukštakalnytė
Suprasti akimirksniu
V. Bartkevičius. Stop kadras

Internete plinta vyrų konfliktas: baigėsi smūgiais į nosį?

Penktadienio rytą žiniasklaidoje staigiai išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip sostinėje prie Seimo vykusiame proteste „Šalin rankas“ dalyvavo ir visuomenininkas Antanas Kandrotas-Celofanas, netikėtai čia „susitikęs“ su buvusiu konservatorės Jurgitos Sejonienės padėjėju Valdu Bartkevičiumi. Visgi, susitikimas nebuvo vienas maloniausių ir baigėsi trumpu A. Kandroto-Celofano sulaikymu.

Protesto metu kilo konfliktas – čia taip pat buvęs A. Kandrotas trenkė V. Bartkevičiui. Incidentas buvo užfiksuotas vaizdo įraše, kurį V. Bartkevičius paviešino socialiniuose tinkluose. Po įvykio jis kreipėsi į policiją[1]. Iš trumpų vaizdo įrašų išties sunku spręsti konflikto priešistorę, tačiau juose matyti, kaip konfliktas tarp vyrų baigėsi A. Kandroto-Celofano smūgiu V. Bartkevičiui į nosį.

Visgi, internete dalinamasi, esą kai kurie dalyviai užfiksavę, kad V. Bartkevičius esą tokią konflikto eigą uždavęs pats, mat spjovęs A. Kandrotui į veidą. Visgi, ši informacija nėra patikrinta.

Policijos departamento atstovo Ramūno Matonio teigimu, įtariamasis po apklausos buvo paleistas, tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Už tokį pažeidimą gresia viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Protesto metu įvyko konfliktas tarp V. Bartkevičiaus ir A. Kandroto-Celofano. Stop kadras

Priešistorė: kaltas prožektorius?

Tačiau kitame pasidalintame vaizdo įraše matyti, kaip protesto metu vienas iš jame dalyvavusių jaunuolių su prožektoriumi spigino tiesiai į A. Kandroto telefono ragelį, o šis neištvėręs šį prožektorių atėmė ir numetė tolyn.

Tada prie Celofano prisistatęs V. Bartkevičius, kuris šį apsikabino per pečius ir kažką jam sakė. Visgi, išskirstyti vyrų suskubo kaipmat čia prisistatęs policijos pareigūnas.

A. Kandroto ir V. Bartkevičiaus konfliktas protesto metu. Stop kadras

V. Bartkevičius rusiškais keiksmažodžiais pratrūko Seime

Ir visgi tai ne pirmas kartas, kai Bartkevičiaus pavardė matoma žiniasklaidoje ne iš pačios teigiamiausios pusės. Spalio pabaigoje, dirbęs Jurgitos Sejonienės padėjėju, jis buvo atleistas. Antradienį Seime Bartkevičius viešai užpuolė žurnalistus, jiems rėkė, klausinėjo apie Krymą ir LNK žurnalistę išvadino „ryža“, o visą grupę – rusiškais keiksmažodžiais[2].

Socialiniuose tinkluose jo elgesys sulaukė palaikymo, o ne pasmerkimo. Kultūrininkė Vilma Fiokla Kiurė teisino Bartkevičių ir menkino žurnalistus. Incidentas kelia klausimų apie ribą tarp patriotizmo ir agresijos bei parodo, kad dalis visuomenės linkusi pateisinti smurtą prieš ideologinius priešininkus.

Bartkevičius tuo metu ėjo J. Sejonienės visuomeninio konsultanto pareigas ir turėjo nuolatinę prieigą prie Seimo. Pati J. Sejonienė pripažino tokį elgesį netinkamu, bet suteikė „antrą šansą“, pabrėždama jo paramą Ukrainai. Pats Bartkevičius atsiprašė, aiškindamas, kad protrūkis kilo dėl nuovargio ir įtampos.

Įdėjo Vėgėlės ir Žemaitaičio nuotraukas ant taikinių

V. Bartkevičiaus pavardė šmėžavo ir tuomet, kai šis dalyvavo taikinių su Lietuvos politikų veidais šaudymo „poligone“. Seimo narės Jurgitos Sejonienės patarėjas Valdas Bartkevičius tai pateisino „poligono praktika“, teigdamas, kad reikia „naikinti priešą“. Tačiau tokia veikla vertinama kaip atvira neapykantos ir dehumanizacijos skatinimo praktika, paslėpta po „paramos Ukrainai“ kauke[3].

Spalio pabaigoje socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose Igno Vėgėlės ir Remigijaus Žemaitaičio nuotraukos buvo uždėtos ant taikinių, o prie jų prirašytos ir provokuojančios frazės.

I. Vėgėlė kritikavo tokį metodą, pabrėždamas manipuliatyvumą, saviraiškos ribas ir dvigubus standartus. Politiko nuomone, privatumo ribose galima išreikšti paramą Ukrainai, tačiau valstybės institucijų erdvėse simboliai turi gerbti Lietuvos Konstituciją. Jis taip pat svarstė, kaip policija būtų į tai reagavusi, jei nuotraukose būtų tautinės mažumos ar LGBT atstovai. R. Žemaitaitis į incidentą, atrodo, nesureagavo.

Ką apie tai manai tu?

Naudinga
Įdomu
Puslapiai
Aktyvūs nariai
77
Privatumo apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume jums suteikti geriausią įmanomą naudotojo patirtį. Slapukų informacija saugoma jūsų naršyklėje ir atlieka tokias funkcijas kaip jūsų atpažinimas, kai grįžtate į mūsų svetainę, bei padeda mūsų komandai suprasti, kurios svetainės dalys jums yra įdomiausios ir naudingiausios.

Privatumo politika