Lietuvoje gaudė sirenos: gyventojams pranešimai atėjo, bet LRT svetainė neatlaikė
Ketvirtadienį Lietuvoje gaudė bandomosios sirenos – nors kelis kartus iki tol gyventojai ir skundėsi negavę pranešimų apie ketinamas vykdyti pratybas, šį karą gyventojų informavimo sistema (GIS) suveikė puikiai, tiesiog „užlūžo“ pagrindinę informaciją tokiu atveju turintis teikti nacionalinis transliuotojas LRT. Tačiau sutriko ne tik LRT, bet ir Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM internetinė veikla.
Skaitytojai pasidalino gavę pranešimus apie atliekamą gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos patikrinimą, kurio metu įjungiamos sirenos.
„Prašom laikytis rimties, įsijungti Lietuvos radiją ar televiziją ir, nustojus kaukti sirenoms, išklausyti informaciją.“ – rašoma pranešime.
Tačiau norėję įsijungti LRT svetainę ir patikrinti joje skelbiamą informaciją, gyventojai liko it musę kandę – mat svetainė tiesiog neveikė ir gauti jokios informacijos nebuvo įmanoma.
Trikdžiai neaplenkė ir PAGD internetinės svetainės
Apie tokius LRT trikdžius gyventojai dalinosi ir internete, įvairiose programuotojų grupėse. Jie nurodė, kad norėdami patekti į oficialią LRT svetainę vietoje reikalingos informacijos pamatė tik juodą užrašą: „504 Gateway Time-out“.
„Tai kas būtų, jei būtų reali grėsmė Lietuvai? Turbūt jau ir nespėtum sužinoti, kas įvyko“, – sarkastiškai rašė internautai.
Panašių rezultatų sulaukė ir tie, kurie nusprendė patikrinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM (PAGD) internetinę svetainę – čia pasitiko užrašas „Bad Gateway“.
Ekspertas: kaltas per didelis informacinis krūvis
Tuo tarpu 77.lt kalbintas informacinių sistemų ekspertas Mindaugas atskleidė, kad viršuje skelbiami užrašai, pasirodę tuo metu minimose svetainėse gali reikšti, kad šios tiesiog tuo metu neatlaikė gauto informacinio krūvio.
„504 Gateway Time-out reiškia, kad LRT serveris negavo atsakymo iš kitos sistemos laiku. Tai dažnai nutinka, kai stringa arba neatsako third party (išorinės, LRT nepriklausčios techninės sistemos – 77) paslaugos, pavyzdžiui, vaizdo transliacijos, CDN ar kiti išoriniai servisai, ypač esant dideliam srautui.
T. y. Pats puslapis veikia, bet kažkokia vidinė sistema neatsakė laiku (dažnai third party).“ – aiškino specialistas.
Įšaldytas biudžetas silpnins pasirengimą „dienai X“?
Lapkričio pabaigoje Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pritarus siūlymui artimiausiems trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įspėjo, kad tai gali tiesiogiai pakenkti pasirengimui vadinamajai „dienai X“.
Pasak jos, sprendimas buvo svarstytas be išankstinių diskusijų su LRT, nors transliuotojas yra svarbi valstybės informacinės gynybos dalis ir krizės atveju privalo užtikrinti nepertraukiamą informacijos sklaidą visuomenei.
LRT direktorė akcentavo, kad įšaldytas biudžetas ribotų galimybes stiprinti apsaugą nuo kibernetinių atakų, atnaujinti kritinę techninę infrastruktūrą ir pasirengti ekstremaliems scenarijams. Anot jos, nusidėvėjus įrangai kyla reali rizika, jog „dienos X“ atveju nacionalinis transliuotojas paprasčiausiai nepajėgtų laiku ir patikimai informuoti gyventojų.
Ar tikrai transliuotojui skiriamas finansavimas toks jau mažas?
Tuo tarpu gruodžio pradžioje Seimo Audito komitete kilo diskusija dėl LRT finansavimo efektyvumo, kai parlamentarų nuomone, transliuotojo biudžetas per pastaruosius kelerius metus išaugo ženkliai greičiau nei auditorija. Seimo narys Artūras Zuokas pabrėžė, kad nuo 2020 m. LRT finansavimas beveik dvigubai padidėjo, tačiau 2024 m. metinis auditorijos vidurkis siekė tik 16,5 proc., kai komercinės televizijos LNK grupė ir TV3 fiksavo 24 proc. ir 20 proc. atitinkamai. Parlamentaras klausė, ar tokia finansinė investicija gali būti laikoma efektyvia, ir kritikavo LRT pateikiamus rodiklius kaip fragmentiškus ir palankius.
LRT atstovai argumentavo, kad biudžeto augimas leidžia vykdyti visuomeninę misiją, kurios komercinės televizijos neturi alternatyvos – transliuoti kultūrinį turinį, laidas tautinėms ir religinėms bendrijoms bei kurti specializuotus kanalus užsienio lietuviams. Jie pažymėjo, kad auditorija nėra vienintelis veiklos matas, tačiau A. Zuoko teigimu, didėjantis biudžetas turėtų atsispindėti ir didesniu auditorijos pasiekimu.
