Baigiantis sutarties terminui: Lietuva derasi dėl rusiškų dujų tranzito į Kaliningradą
Šį mėnesį baigiasi dešimt metų galiojusi Lietuvai ir Rusijai pasirašyta sutartis dėl dujų tranzito į Kaliningradą. Nors Lietuva prieš trejus metus visiškai nutraukė rusiškų dujų importą, dujos per Lietuvos teritoriją vis dar tiekiamos į Kaliningrado sritį – vieninteliu žemyniniu dujotiekiu, jungiančiu šią Rusijos teritoriją su likusia šalimi. Po Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos Kaliningrado poreikis dujoms dar padidėjo – pernai tranzitu perduota 10 proc. daugiau dujų nei užpernai.
Dujų tranzitas svarbus tik Rusijai: Lietuva yra nepriklausoma ir gali importuoti dujas iš kitų šaltinių. Ekspertai ir buvę energetikos ministrai pabrėžia, kad Lietuva dabar turi stipresnę poziciją derybose nei prieš dešimtmetį, nes Rusija negali grasinti nutraukti tiekimo, o vamzdis Kaliningradui yra būtinas. Alternatyva – suskystintųjų gamtinių dujų terminalai – būtų gerokai brangesnė[1].
Šiuo metu Lietuva už tranzitą gauna apie 12 mln. eurų per metus, tačiau ankstesnės kainos buvo žemos. Lietuvos siūloma nauja kaina Rusijai galėtų padidėti kelis kartus, tačiau svarbu, kad šių išlaidų nejaustų Lietuvos vartotojai. Sutarties trukmė taip pat gali būti trumpesnė nei buvusi dešimties metų.
Derybos su „Gazprom“ kol kas vadinamos techniniais derinimais. Ekspertai pažymi, kad Lietuva turi stiprų svertą ir galėtų nutraukti tranzitą ekstremalioje situacijoje, tačiau šiuo metu tokia galimybė net nesvarstoma. Tikėtina, kad naujoji sutartis bus pasirašyta paskutinę metų dieną, gruodžio 31-ąją, kaip ir prieš dešimt metų, užtikrinant sklandų dujų tranzitą į Kaliningradą ir stabilias pajamas Lietuvai.

LTG nutraukė „Lukoil“ krovinių vežimą į Kaliningradą – įsigaliojo JAV ir JK sankcijos
Tuo tarpu nuo lapkričio 21-osios LTG grupė nusprendė nutraukti Rusijos naftos bendrovės „Lukoil“ ir susijusių įmonių krovinių tranzitą į Kaliningrado sritį, reaguodama į įsigaliojančias JAV ir Jungtinės Karalystės sankcijas[2].
Nuo spalio 31 d. LTG Cargo nebevystė naujų paraiškų tranzitui iš Rusijos į Kaliningradą, o nė viena grupės įmonė neturi tiesioginių sutarčių su sankcionuotomis bendrovėmis. Sankcijos „Lukoil“ ir „Rosneft“ skirtos riboti Rusijos galimybes finansuoti karinius veiksmus Ukrainoje; jos uždraudžia JAV įmonėms vykdyti sandorius su šiomis bendrovėmis, užšaldo jų turtą ir gali būti taikomos trečiosioms šalims, pavyzdžiui, užsienio bankams.
„Lukoil“ užsienio turtą sudaro degalinių tinklai 20 šalių ir trys naftos perdirbimo gamyklos Europos Sąjungoje. LTG vadovas Egidijus Lazauskas pabrėžė, kad sankcijų laikymasis yra nuoseklus žingsnis, prisidedantis prie verslo rizikų valdymo, atsparumo ir atspindintis grupės vertybinę poziciją.
Lapkričio mėnesio duomenimis, prieš Rusiją taikomi 19 Europos Sąjungos ir 8 Jungtinių Tautų sankcijų paketai.
Kondratovičius: Vyriausybė kol kas nesvarsto baltarusiškų krovinių tranzito ribojimo
Nepaisant to, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius dar lapkritį teigė, kad sprendimai dėl galimo baltarusiškų prekių tranzito ribojimo geležinkeliu kol kas nėra svarstomi Vyriausybės lygiu. Pasak jo, šis klausimas nėra keltas Vyriausybės posėdžiuose, o diskusijos šiuo metu vyksta tik ekspertų ir darbo grupių lygmenyje.
Ministras pabrėžė, kad nors analizuojamos įvairios galimos poveikio priemonės, įskaitant tranzito ribojimą, galutinių sprendimų ar konkrečių siūlymų dar nėra. Jo teigimu, bet kokie tolesni veiksmai būtų vertinami atsakingai ir priimami tik įvertinus galimą poveikį saugumui bei bendrą situaciją regione.