Vilniaus gimnazijoje – konfliktas dėl mokytojos komentarų apie protestus
Gruodžio 9 dieną Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos trečiokams (vienuoliktokams) vykusioje matematikos pamokoje kilo ginčas dėl mokytojos komentarų apie protestus. Pasak mokinių ir jų tėvų, mokytoja didžiąją dalį pamokos skyrė ne matematikai, o protestams, sakydama, kad tai netinkama priemonė spręsti problemas, ir įspėjo, kad parašysianti dvejetus, jei mokiniai eis į mitingą. Nepaisant įspėjimo, dalis mokinių vis tiek dalyvavo proteste „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ prie Seimo.
Mamos teigimu, mokytoja ragino vaikus vengti politinių akcijų, užtraukė žaliuzes, kad mokiniai nematytų pro langą einančių žmonių, ir komentavo aktualijas, įskaitant Rusijos karą Ukrainoje, pateikdama jas kaip abstrakčius interesų konfliktus[1].
Direktoriaus teigimu, mokytoja pamokoje kalbėjo tik apie 10–15 minučių, o dvejetus paminėjo pajuokaujant, tačiau jos pilietinė pozicija buvo netinkama ir neturėtų būti išreiškiama pamokų metu.
Vilniaus miesto savivaldybė ir gimnazijos vadovybė pabrėžė, kad pedagogo pareiga – gerbti mokinių teises, skatinti pilietines ir dorovines vertybes bei nesikišti į jų dalyvavimą demokratinėse valstybės formose, įskaitant mitingus. Mokytoja atsiprašė mokinių už netinkamai išreikštas mintis, o artimiausiu metu planuojamas mokytojų susirinkimas, kuriame bus aptartos pedagogų etikos normos, pareigos ir darbo tvarkos taisyklės, siekiant užkirsti kelią panašioms situacijoms.
Proteste prie Seimo: autobusai, pilni vaikų
Tuo tarpu po įvykusio protesto socialiniuose tinkluose kilo aštri diskusija dėl moksleivių dalyvavimo akcijoje. Renginyje pasirodė kelios mokinių grupės, kurios į protestą buvo vežamos autobusais, lydimos mokytojų.
Tai sukėlė klausimų, ar vaikai dalyvavo savo noru, ar tai buvo organizuota pamokų metu, ir ar tėvai buvo tinkamai informuoti bei davė sutikimą. Vieni tėvai tikino, kad sutikimas buvo duotas, kiti – kad informacijos trūko, o kritikai lygino situaciją su sovietmečiu, kai jaunimas būdavo vedamas į politinius renginius. Mokytojai, dalyvavę mitinge su mokiniais, socialiniuose tinkluose gyrė pilietiškumą ir vadino tai „gyva pamoka“, tačiau daliai visuomenės tai kelia abejonių dėl ribos tarp pilietinio ugdymo ir politinės įtakos.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad protestai, nors ir taikūs, visada yra nenuspėjama aplinka, kurioje mokiniai gali būti veikiami autoritetų spaudimo ar netyčia dalyvauti prieš savo valią. Diskusijos rodo esminį klausimą: kur baigiasi pilietiškumo ugdymas ir prasideda politinė mobilizacija, ir kaip mokyklos turėtų užtikrinti, kad moksleiviai turėtų laisvę formuoti savo nuomonę, diskutuoti ir kritiškai mąstyti, nepatirdami spaudimo dalyvauti konkrečiose politinėse akcijose.
ŠMSM: mokyklos neprivalo informuoti ministerijos apie dalyvavimą proteste
Reaguodami į situaciją, kai pamokų metu vaikai buvo vežami į protestą dėl inicijuojamų įstatymo pataisų dėl LRT, savo ruožtu 77.lt išsiuntė užklausą į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) dėl platesnio komentaro.
Pasiteiravome, ar ministerijai yra žinoma, kad mokiniai į protestą buvo vedami pamokų metu, taip pat, ar šis dalyvavimas mitinge gali būti laikomas ugdymo dalimi, ar tokiam dalyvavimui reikalingas mokinių tėvų sutikimas ir, ar ministerija mato riziką, kad tokiais atvejais gali būti formuojamos mokinių politinės nuostatos.
Žemiau pateikiame tikslų ŠMSM atsakymą:
„Mokyklos neprivalo informuoti ministerijos, jeigu su mokiniais dalyvauja veiklose už mokyklos ribų. Tai pačių mokyklų bendruomenių apsisprendimas. Jeigu mokiniai pamokų laiku dalyvauja veiklose už mokyklos ribų, turi būti mokyklos vadovų ir mokytojų bendras sutarimas.
Kaip nustato Bendrieji ugdymo planai, nepilnamečių mokinių tėvai ar globėjai turėtų pateikti raštišką sutikimą dėl vaiko dalyvavimo mokyklos atsakingam asmeniui. Sutikimas gali būti pateiktas laisva forma arba pagal mokyklos parengtą formą, arba el. dienyne. Jeigu tėvai nepritaria, jų vaikams ugdymo procesas tuo metu vyksta mokykloje.
Visi Lietuvos žmonės turi teisę į žodžio ir susirinkimų laisvę, įtvirtintas Konstitucijoje. Mokiniai, kaip ir visi kiti piliečiai, turi teisę išsakyti ar pademonstruoti savo pilietinę poziciją.
Mokytojai vienaip ar kitaip neišvengiamai prisideda prie mokinių nuomonės ir įsitikinimų formavimo. Tačiau mokyklose ugdoma ir kritinio mąstymo kompetencija, kaip viena iš svarbiausių septynių mokinio kompetencijų. Tad mokiniai yra laisvi turėti ir savo nuomonę, diskutuoti, argumentuoti.“ – rašoma ŠMSM komentare.
