Skuba dėl LRT įstatymo įplieskė politinį karą: socialdemokratai kaltinami sulaužę pažadus
Seimo sprendimas skubos tvarka judinti LRT įstatymo pataisas atvėrė naują politinės įtampos etapą, kuriame susikirto skirtingos vizijos dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo. Parlamentas pritarė projektui, kuris sušvelnintų ir pagreitintų LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą, nors dar neseniai valdantieji viešai žadėjo, kad šio klausimo nesiims be platesnių diskusijų.
Tuo tarpu socialdemokratas Remigijus Motuzas tikina, kad pataisos nėra nukreiptos prieš dabartinę LRT vadovę, o būtinybė veikti sparčiai atsirado dėl siekio išvengti Remigijaus Žemaitaičio pateikto projekto svarstymo. Pasak jo, ankstesnis variantas buvo pernelyg drastiškas ir grėsė neprognozuojamais sprendimais, todėl socialdemokratai esą pasiūlė švelnesnę alternatyvą[1].
Motuzas pabrėžia, kad per savo profesinę patirtį žurnalistus matė kaip profesionalius ir nepriklausomus, todėl politinės įtakos pavojų neįžvelgia. Jis taip pat pripažįsta, kad dabartinėje situacijoje gali būti daug emocijų ir nesusikalbėjimo, kuris, anot jo, ne visuomet atspindi realius valdžios ketinimus.
Tuo tarpu konservatorė Daiva Ulbinaitė, inicijavusi dezinformacijos kriminalizavimo įstatymo pataisas, pastarąją procedūrą vertina kur kas aštriau. Jos teigimu, socialdemokratai sulaužė pažadą tartis su žurnalistų bendruomene ir kartu su Žemaitaičio frakcija sąmoningai pasinaudojo Seimo statuto landa, leidusia išvengti ekspertinių išvadų ir viešo svarstymo.
Ulbinaitė teigia, kad tokiu būdu užbaigiama jau kurį laiką vykdoma LRT spaudimo schema – pradedant bandymais vertinti žurnalistų neutralumą, tęsiant audito iniciatyvomis ir galiausiai pereinant prie lengvesnio generalinės direktorės atleidimo mechanizmo.
Ji įspėja, kad tokios sąlygos gali atverti kelią politiniams paskyrimams, kurie paveiktų LRT redakcinį turinį, priartintų valdymą prie valdžios kabinetų ir atgaivintų tiesioginių politinių nurodymų praktiką.
Aidi siūlymai kriminalizuoti dezinformacijos skleidimą
Seimo konservatorė Daiva Ulbinaitė pristatė naują informacinės gynybos įstatymų paketą, kuriuo siūloma kriminalizuoti dezinformacijos kūrimą ir sklaidą. Projektas numato aiškų dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, taip pat atsakomybę už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą melagingai informacijai skleisti.
Be to, socialinės platformos turėtų bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti pavojingą turinį internete, o šio nenuoseklumo atveju joms gresia administracinė atsakomybė.
Seimo nario Vytauto Kernagio teigimu, dabartinės institucijos – Nacionalinis krizių valdymo centras, Valstybės saugumo departamentas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos Radijo ir Televizijos komisija bei Ryšių reguliavimo tarnyba – mato grėsmę dezinformacijai, bet neturi pakankamai įrankių greitai ir efektyviai reaguoti.
Įstatymų paketas suteikia joms naujus įgaliojimus, leidžiančius nurodyti pavojingą turinį šalinti, reaguoti į grėsmes nacionaliniam saugumui ir stiprinti valstybės informacinę gynybą prieš hibridines atakas bei geopolitines grėsmes.
Socialdemokratai siūlo vėl naujas pataisas palengvinant LRT direktoriaus atleidimą
Socialdemokratai Seime užregistravo naują LRT įstatymo pataisų projektą, kurio pagrindinis tikslas – palengvinti nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą. Pagal siūlomą modelį, sprendimui užtektų 7 tarybos narių iš 12, o balsavimas vyktų slaptai[2].
Šiuo metu, remiantis galiojančiu įstatymu, generalinio direktoriaus atleidimui reikia bent 8 narių pritarimo ir balsuojama atvirai, grindžiant sprendimą viešojo intereso pažeidimu. Asociacijos „Žurnalistai profesionalai“ vertinimu, socialdemokratų projektas iš esmės atkartoja anksčiau „Nemuno aušros“ siūlytas pataisas, tik šiek tiek pakeista balsų kartelė, todėl kritikos dėl politizuoto sprendimų priėmimo nuoseklumas išlieka.
Projektas taip pat sulaukė kritikos dėl siauro akcento – koncentruojamasi tik į direktoriaus atleidimą, neaptariant platesnių problemų, tokių kaip LRT tarybos depolitizavimas, administracijos ir tarybos santykių reguliavimas bei kitos įstatymo spragos.
Žurnalistų bendruomenė pabrėžia, kad tokios pataisos gali sukurti precedento pavojų, kai vadovas bus keičiamas labiau pagal politinių daugumų poreikius nei pagal objektyvius kriterijus, todėl reikalaujama, kad bet koks įstatymo pakeitimas būtų išdiskutuotas su ekspertais ir žiniasklaidos atstovais prieš priimant galutinį sprendimą.
