Atėjo laikas įteisinti naują sąvoką, kai asmuo žudomas dėl jo lyties?
Dviejų merginų žiaurios žmogžudystės Kaune jau tampa politinės sėkmės „arkliuku“ – būtent tuomet, kai visuomenė vis dar negali atsigauti po makabriško nusikaltimo, Žmogaus teisių centras Seimui pasiūlė įteisinti femicidą ir skubiai ratifikuoti Stambulo konvenciją.
Ekspertai teigia, esą tokie nusikaltimai dažnai kyla iš smurto, paremtų lyčių stereotipais, tačiau dabartinė Lietuvos teisinė sistema nevertina lyties motyvo.
Lietuvos žmogaus teisių centro duomenimis, pastaraisiais metais moterys nužudytos Skuode, Alytuje, Tauragėje, Šalčininkuose ir Vilniuje, o 2024 m. nužudytos 22 moterys – dauguma jų žudikų buvo vyrai. Per 2019–2023 m. laikotarpį nužudytų moterų skaičius augo nuo 22 iki 27, nors bendras nužudymų skaičius mažėja[1].
Tarptautiniai duomenys dar labiau pabrėžia problemos mastą: pagal EUROSTAT 2023 m. statistiką Lietuva pagal nužudytų moterų skaičių artimoje aplinkoje užėmė antrą vietą Europos Sąjungoje. Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė Monika Guliakaitė-Danisevičienė teigia, kad dabartinės priemonės smurtui prieš moteris užkardyti yra nepakankamos, todėl būtina femicidą įteisinti atskiru Baudžiamojo kodekso straipsniu.
Dabartinė situacija neišskiria žmogžudysčių, kylančių dėl išankstinių nuostatų
Tarptautinės institucijos taip pat akcentuoja, kad smurto prevencija įmanoma tik identifikavus priežastis ir imantis nuoseklių priemonių. Europoje daugėja iniciatyvų įteisinti femicidą: 2025 m. Italijos parlamentas vienbalsiai įtvirtino šią nuostatą, tuo tarpu Lietuvoje diskusijos kol kas nevyksta.
Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė pabrėžia, kad siekiant apsaugoti moteris nuo smurto reikia ne tik teisinės bazės, bet ir švietimo – vaikų mokymo apie lyčių lygybę. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja lyčiai neutralus požiūris: moterų žmogžudystės dėl pavydo, kontrolės ar lyčių stereotipų nevertinamos kaip smurtas, kylantis iš išankstinių nuostatų.
Kreipimąsi inicijavo Žmogaus teisių organizacijų koalicija, kuriai priklauso trylika organizacijų, įskaitant Diversity Development Group, Lietuvos žmogaus teisių centrą, Lygių galimybių plėtros centrą, Nacionalinę LGBT* teisių organizaciją LGL ir Romų visuomenės centrą. Kreipimąsi palaiko dar daugiau nevyriausybinių organizacijų, socialinių centrų ir naujienų portalų, siekiančių skatinti moterų apsaugą ir lyčių lygybės principų įgyvendinimą.
Ką apie tai galvoja visuomenė?
Tuo tarpu po tokiu Žmogaus teisių centro įrašu kilo ir nemenka diskusija socialiniame tinkle „Facebook“.
„O tai jei nužudomas vyras? Arba transvestitas? Dėl jo lyties? Tai tada kas? Gal reiktų kovoti, kad išvis nebūtų žudomi žmonės?“ – svarstė internautas.
Kitas gyventojas iškėlė klausimą, kas pasikeistų tokiu atveju, jeigu padarytas sunkus nusikaltimas būtų vertinamas pagal lyties aspektą ir svarstė, nejaugi tokiu atveju bausmė už nužudytą moterį būtų sunkesnė nei už vyrą?
„Žmogžudystė yra žmogžudystė, ir aukos lytis neturi nieko bendro , nes tai kriminalinis nusikaltimas. Negi manote, kad nužudyti vyrą yra mažesnis nusikaltimas?“ – ieškojo atsakymų kitas komentatorius.
Visgi atsirado tokių, kurie minimame Žmogaus teisių centro pranešime įžvelgė pasinaudojimą situaciją siekiant „prastumti“ sau patogius sprendimus.
„Mano manymu, manipuliuoti mirusiųjų atminimu, pasitelkiant juos savo politinės programos brukimui yra žemiau plintuso. Vis dėlto miręs žmogus irgi turi teisę(!) į tai, kad jo (ypač tragiškos) mirties faktu ir aplinkybėmis nebus manipuliuojama. Pasiskaitykite savo organizacijos pavadinimą. Bjauru ir žema.“ – pridūrė internautas.
Ruginienė nemato kliūčių Stambulo konvencijai ratifikuoti
Tuo tarpu spalio pabaigoje premjerė Inga Ruginienė išreiškė savo poziciją dėl Stambulo konvencijos, teigdama, kad Lietuva neturėtų turėti kliūčių ją ratifikuoti, nors šalyje vis dar trūksta vieningo požiūrio į vertybinius klausimus. Ji pabrėžė, kad visada palaikė šį žingsnį, atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus ir šalies įvaizdį užsienyje[2].
I. Ruginienė viliasi, kad ateityje klausimas dėl konvencijos ratifikavimo bus išspręstas vieningai ir Lietuva sugebės priimti sprendimą dėl dokumento ratifikavimo.
