Vilniuje protestavę vežėjai įspėja: sektorius ant žlugimo ribos, valdžia dialogo vengia
Vilniuje surengtoje taikioje LINAVOS akcijoje valdžiai įteikta peticija, kurioje aiškiai suformuluoti transporto sektoriaus reikalavimai. Vežėjai perspėja – jų situacija tapo kritinė, o Baltarusijoje įstrigę tūkstančiai Lietuvos įmonėms priklausančių vilkikų kasdien generuoja milžiniškus nuostolius. Tačiau tai tik dalis problemos: auganti mokestinė našta, prastėjančios konkurencinės sąlygos regione ir nestabili veiklos aplinka kelia realią grėsmę įmonių išlikimui.
Į sostinę trečiadienį suvažiavo apie 70 vilkikų, papuoštų juodais balionais, kurie simboliškai atspindi sektoriaus beviltišką padėtį. Protestas pradėtas galingu signalų gausmu – taip vežėjai siekė būti išgirsti. Renginyje kalbėję LINAVOS prezidentas Erlandas Mikėnas, Seimo narys Jaroslav Narkevič bei prezidiumo narys Gintaras Žukas pabrėžė, kad valdžios abejingumas situacijai gali lemti tiek įmonių bankrotus, tiek darbo vietų praradimą. Nors vežėjai tikėjosi dialogo, į akciją neatvyko nei premjerė, nei kiti Vyriausybės atstovai[1].
Peticijoje buvo pateikti trys pagrindiniai reikalavimai: parengti skubų veiksmų planą iš Baltarusijos susigrąžinti transporto priemones, sukurti nuostolių kompensavimo mechanizmą ir sumažinti mokestinę naštą, kad Lietuvos įmonės galėtų konkuruoti su kaimynais lygiomis sąlygomis. Kaip pabrėžė LINAVOS atstovai, tai nėra privilegijų prašymai – tai būtinos sąlygos sektoriui išlikti.
Organizatoriai padėkojo Vilniaus savivaldybei už operatyviai suteiktus leidimus bei policijai už tvarkos užtikrinimą ir provokacijų suvaldymą. Po akcijos LINAVA toliau siekia konstruktyvaus dialogo su Seimu, Vyriausybe ir tarptautiniais partneriais, kad būtų priimti sprendimai, leidžiantys stabilizuoti situaciją ir grąžinti įstrigusius vilkikus į Lietuvą.
Vaitiekūnas: kompensacijų vežėjams nebus, riziką turi prisiimti patys
Tuo tarpu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas aiškiai pareiškė, kad kompensacijų vežėjams šiuo metu nebus – Vyriausybė šio sprendimo nesvarsto. Pasak jo, įmonės, dirbančios rizikingomis kryptimis, turi prisiimti dalį atsakomybės už savo veiklos pasirinkimus. Ministras pabrėžė, kad didžioji dalis transporto sektoriaus įmonių vykdo pervežimus į Vakarų Europą, todėl alternatyvūs maršrutai egzistuoja, o Rytų kryptis yra sąmoningai prisiimta verslo rizika[2].
Vaitiekūnas teigė, jog nors kompensacijų nebus, Vyriausybė ketina ginti Lietuvos verslą kitais būdais – bus ieškoma ir taikoma atsakomųjų priemonių Baltarusijos režimui. Jo teigimu, šios priemonės turėtų padėti susigrąžinti įstrigusius vilkikus.
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje keliamas idėjas dėl Baltarusijai Lietuvoje priklausančio turto įšaldymo, ministras akcentavo, kad tokia priemonė šiuo metu nesvarstoma.
Ruginienė pasiūlė patirtus nuostolius teistis iš Baltarusijos
Į vežėjų protestą sureagavo ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, rėžusi, kad nuostolių patyrę verslininkai kompensacijas turėtų teistis iš Baltarusijos[3].
„Vyriausybė nieko kol kas nesvarsto (imtis – ELTA) – Baltarusijos pusė, kaip ir sakiau, sulaikė vežėjų automobilius ir tikrai logiška kreiptis į Baltarusiją dėl žalos atlyginimo. Lietuva nuo pat pirmos, kai uždarė sieną, aiškiai davė signalą, kad gali grįžti vežėjai su savo automobiliais, jiems siena nebuvo uždaryta“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.
Ji pridūrė, kad jos nuomone, būtų logiška, jog vežėjai tuos reikalavimus keltų Baltarusijai.
