Priemonių imamasi tuomet, kai situacija išties grėsminga
Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, į 77.lt redakciją kreipėsi sunerimę skaitytojai, teiravęsi, ką tai reiškia paprastam piliečiui ir kaip jos metu teks gyventi.
Ekstremalioji situacija – tai teisinė padėtis, kuri susidaro dėl įvykio padarinių, keliančių rimtą pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, turtui ar aplinkai. Potvyniai, audros, žemės drebėjimai, technologinės avarijos, teroristiniai išpuoliai ar kibernetinės atakos gali tapti ekstremaliomis situacijomis, jei pavojus viršija vietinės valdžios galimybes jį suvaldyti[1].
Ne kiekvienas pavojingas įvykis automatiškai tampa ekstremalia situacija. Ji pripažįstama tik tuomet, kai grėsmė yra reikšminga, ilgalaikė arba paveikia kelias savivaldybes, o savivaldybių pajėgos ir turimi ištekliai nebeužtenka.
Ekstremalios situacijos lygiai
Prieš paskelbiant ekstremaliąją situaciją, visų pirma, įvertinamas jos lygis ir apimtis, kuria norima ją taikyti.
Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija
- Apima vienos savivaldybės teritoriją.
- Padarinių šalinimui pakanka vietinių civilinės saugos pajėgų ar savivaldybės turimų išteklių.
Valstybės lygio ekstremalioji situacija
- Paveikia dvi ar daugiau savivaldybių, arba kai padariniai tęsiasi ilgiau nei metus.
- Reikalauja nacionalinių išteklių, papildomų civilinės saugos pajėgų, koordinavimo visoje valstybėje.
- Gali būti skelbiama, jei pavojus kyla Lietuvos teritoriniuose vandenyse.
Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos skelbimo procesas
Bendras procesas, kuomet nusprendžiama skelbti ekstremaliąją padėtį valstybės lygiu, skaidomas į keturis žingsnius:
- Praėjimas iš savivaldybės į valstybės lygį: kai savivaldybės pajėgos negali susitvarkyti, jos kreipiasi į nacionalines institucijas.
- Vertinimas: Nacionalinis krizių valdymo centras analizuoja padarinių mastą ir teikia pasiūlymą Vyriausybei.
- Sprendimas: Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir skiria valstybės operacijų vadovą.
- Veiksmų koordinavimas: iki operacijų vadovo paskyrimo Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja neatidėliotinus veiksmus.
Kas pasikeičia piliečiams?
Gyventojai turi laikytis civilinės saugos nurodymų, gali būti pranešimai apie evakuaciją ar saugios vietos paruošimą.
Tokiu atveju mobilizuojami valstybės ištekliai, todėl greičiau atkuriama elektros, vandens ar kitų infrastruktūros paslaugų tiekimas po avarijų.
Taip pat valstybės lygio ekstremaliosios situacijos įvedimo atveju įgalinami specialūs valdymo mechanizmai, užtikrinantys viešąją tvarką ir pagalbą žmonėms, kuriuos tiesiogiai paveikė ekstremalus įvykis.
Valstybės lygio ekstremalioji padėtis – tai ne tik formalus įsakymas, bet ir visos valstybės pajėgumo mobilizacija. Ji leidžia efektyviai koordinuoti institucijas, apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir aplinką bei užtikrinti, kad gyvenimas po ekstremalaus įvykio grįžtų į normalias vėžes. Kitaip tariant, tai valstybės saugumo ir piliečių gerovės garantija sunkių situacijų akivaizdoje.
Įvesta valstybės lygio ekstremalioji situacija
Tęsiantis kontrabandinių oro balionų iš Baltarusijos atakoms, antradienį Vyriausybė nusprendė visos valstybės lygmeniu įvesti ekstremaliąją situaciją. Sprendimas priimtas dėl balionų keliamų grėsmių nacionaliniam saugumui, civilinės aviacijos skrydžiams, žmonių sveikatai ir turtui, o ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Nuo spalio mėnesio balionų keliamų grėsmių dėl civilinės aviacijos buvo paveikta daugiau kaip 350 skrydžių ir daugiau nei 51 tūkstantis keleivių, o Vilniaus oro uostas buvo uždarytas daugiau kaip 60 valandų. Pasienyje ir oro erdvėje vykdomos intensyvios patruliavimo, tikrinimo ir karinės operacijos, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą bei operatyviai neutralizuoti balionų grėsmę.
