Degalų kainos augtų, bet mažiau – maždaug po 4 centus už litrą
Degalų kainų šuoliui – jungiami stabdžiai: Seimas žengia link švelnesnio akcizų augimo nuo 2026-ųjų. Parlamentarai po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nedidinti CO₂ dedamosios dyzelinui ir žemės ūkyje naudojamiems gazoliams – už balsavo 73 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 8 susilaikė.
Jei sprendimams bus galutinai pritarta, dyzelino kaina kitąmet augtų maždaug 4 centais už litrą vietoje anksčiau planuotų 10 centų. Pagal Vyriausybės modelį pastovioji akcizo dalis didėtų nuo 466 iki 500 eurų už 1000 litrų, o kintamoji liktų 53,6 euro, tad bendras akcizas augtų 6,5 proc. – iki 553,6 euro[2].
Kartu Seime pritarta siūlymui perpus mažinti CO₂ dedamąją suskystintoms naftos dujoms ir buitiniam krosnių kurui – iki 66,8 euro už 1000 litrų, taip pat nekelti žemės ūkyje naudojamų gazolių saugumo dedamosios, paliekant ją 25 eurus už 1000 litrų. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas įspėjo, kad toks kelias biudžetui reikštų apie 73 mln. eurų praradimą.
Seimas nepalaikė pasiūlymo sumažinti dyzelio mokesčius
Vis dėlto ne visos idėjos Seime rado palaikymą. Atmestas siūlymas 2026 metų pirmąjį pusmetį laikinai sumažinti dyzelino akcizą 10 proc. ir netaikyti CO₂ dedamosios – verslas skaičiavo, kad tai būtų leidę kainą degalinėse sumažinti vidutiniškai 6,5 cento už litrą.
Diskusijos parlamente išryškino ir politinį skilimą: dalis parlamentarų tikino, jog Lietuva negali sparčiai kelti kuro mokesčių dėl konkurencijos su kaimyninėmis šalimis, o liberalas Simonas Gentvilas kritikavo valdžią už, jo teigimu, priešingą kryptį nei rekomenduoja tarptautinės institucijos – mažinamus taršos mokesčius.
Tuo pat metu atmesta ir Biudžeto bei finansų komiteto pozicija palikti ankstesnį planą, pagal kurį degalai nuo 2026 metų būtų brangę apie 10 centų už litrą.
Frolenko: mažesnis dyzelino akcizo didinimas atims iš biudžeto 60 mln. eurų ir nesugrąžins vežėjų į Lietuvą
Tuo tarpu asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko kritikavo Seimo komitetų sprendimą mažiau didinti dyzelino akcizą nei buvo planuota, teigdamas, kad tokie pakeitimai gali kainuoti valstybės biudžetui milijonus ir neskatins tarptautinių vežėjų pilti degalus Lietuvoje[2].
Nors formaliai siūloma akcizą padidinti, CO₂ dedamoji bus palikta 2025 m. lygyje – 53,6 euro už toną, o ne planuota 108,4 euro, todėl dyzelino litras pabrangtų tik apie 4 centus, o ne 10 centų. Pasak Frolenko, tikimasi, kad tai paskatins vežėjus pildytis degalus Lietuvoje, tačiau faktai rodo, kad skirtumas su Lenkija išliks arba net didės, todėl realios paskatos vežėjus pritraukti nebus.
Frolenko teigimu, jei Seimas atmestų siūlomus pakeitimus, 2026 m. dyzelino akcizas būtų 604,8 euro už toną, o valstybės biudžetas gautų apie 60 mln. eurų papildomų pajamų, kurias būtų galima skirti blogėjančiai kelių infrastruktūrai. Jis ragina Seimą laikytis anksčiau suplanuoto akcizų didinimo grafiko, nes mažesnis akcizo didinimas yra trumparegiškas sprendimas, mažinantis valstybės pajamas ir nesprendžiantis vežėjų problemos.
Atsakė, kiek gali brangti degalai
Kitąmet degalų kainos Lietuvoje gali kilti nuo 3 iki 11 centų už litrą dėl didėjančių akcizų, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūros atstovas Vytenis Gudelis. Jis pabrėžė, kad dyzelinas visus metus bus brangesnis už benzino kainą, o akcizų poveikis labiausiai juntamas trumpuoju laikotarpiu – ilgainiui kainas lems ir naftos svyravimai bei prekybininkų maržos[3].
Pasak jo, tai matyti iš šių metų benzino kainų: nepaisant akcizo didinimo, vidutinė kaina buvo apie du centus mažesnė nei 2024 metais.
Benzino akcizas nuo sausio didės beveik 5 centais už litrą, o Vyriausybės siūlymas dyzelino akcizą didinti tik 4 centais už litrą reiškia, kad jis augs lėčiau nei buvo planuota. Ekonomikos komitetas taip pat pritarė, kad CO₂ dedamoji nuo 2026 metų nebūtų didinama nei transporte, nei žemės ūkyje naudojamam dyzelinui ir suskystintoms naftos dujoms, o tai kartu formuos degalų kainų tendencijas kitąmet.
