Siūlymai keisti LRT vadovo atleidimo tvarką įplieskė žurnalistų pasipriešinimą
Visuomenėje stiprėjant diskusijoms dėl LRT nepriklausomumo, Lietuvos žurnalistų sąjunga išreiškė viešą palaikymą visuomeniniam transliuotojui ir įspėjo apie galimas rizikas žodžio laisvei. Organizacija pabrėžė, kad nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida yra demokratijos pagrindas, saugantis visuomenę nuo dezinformacijos, o sprendimai dėl žiniasklaidos veiklos neturėtų būti priimami be pačių žurnalistų dalyvavimo.
LŽS išreiškė paramą LRT tarybai ir paragino išlaikyti griežtesnę tvarką sprendžiant dėl generalinio direktoriaus atleidimo – tam, anot sąjungos, būtina kvalifikuota dviejų trečdalių balsų dauguma, taip pat palaikė siūlymą grąžinti slapto balsavimo principą, kuris laikomas svarbiu nepriklausomumo saugikliu[1].
Tuo metu Seime svarstomos įstatymo pataisos, siūlančios supaprastinti LRT vadovo atleidimo tvarką ir leisti tarybai priimti sprendimus paprasta balsų dauguma, sukėlė stiprią žiniasklaidos bendruomenės reakciją.
Pranešta apie pradėtas protesto akcijas ir planuojamą mitingą prie Seimo, nes, kritikų teigimu, tokie pakeitimai gali susilpninti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir sudaryti prielaidas politinei įtakai žiniasklaidai. Lietuvos žurnalistų sąjunga teigia ir toliau ginsianti laisvo žodžio principus bei pasirengusi prisidėti ekspertine pagalba prie viešų diskusijų šiais klausimais.
Lietuvos transliuotojas parūpo ir Latvijos žurnalistams?
Praėjusią savaitę Latvijos Žurnalistų asociacija (LŽA) taip pat viešai išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT veiklos politizavimo. Asociacijos teigimu, planuojami įstatymo pakeitimai Lietuvoje kelia grėsmę viso Baltijos regiono žiniasklaidos nepriklausomumui, nes politinės jėgos vis dažniau siekia plėsti savo kontrolę žiniasklaidoje[2].
LŽA pabrėžė, kad vieši išpuoliai prieš žurnalistus, spaudimas transliuotojui ir struktūriniai sprendimai, kurių tikslas – politinė nauda, silpnina visuomeninio transliuotojo autoritetą ir kuria pavojingą precedentą.
Latvijos žurnalistai taip pat atkreipė dėmesį į panašias problemas savo šalyje, kur neskaidrus Nacionalinės elektroninių žiniasklaidos priemonių tarybos narių tvirtinimas, politinės intrigos ir neaiškūs sprendimai kelia abejonių dėl medijų nepriklausomumo bei profesionalumo.
LŽA teigia, kad tokie procesai Baltijos šalyse gali tapti pirmuoju žingsniu link žiniasklaidos politinio kontroliavimo, o demokratijos silpnėjimas dažniausiai prasideda nuo neskaidrių procedūrų ir precedento neturinčios politinės įtakos nepriklausomoms institucijoms.
Premjerė nesustabdė LRT vadovo atleidimo pataisų – žurnalistai tęs protestus
Penktadienį premjerė Inga Ruginienė susitiko su protesto dėl LRT nepriklausomumo organizatoriais, tačiau negalėjo pažadėti, kad Seime svarstomas projektas dėl vadovo atleidimo bus sustabdytas. Ji žadėjo diskutuoti šiuo klausimu su Socialdemokratų partija, o abi pusės sutarė dėl spaudos ir žodžio laisvės svarbos[3].
Žurnalistų profesionalų asociacija premjerei aiškiai išdėstė matomas grėsmes ir siūlė, kad tolimesnė diskusija vyktų civilizuotai per ekspertų darbo grupę.
Protesto priežastis – „Nemuno aušros“ siūlomi pakeitimai, leidžiantys LRT vadovą atleisti slaptu balsavimu paprasta dauguma, nors dabar reikalinga dviejų trečdalių tarybos narių dauguma. Tuo pat metu Seimas įšaldė LRT finansavimą trejiems metams – apie 80 mln. eurų per metus. Dėl šių veiksmų darbuotojai pradėjo protesto akcijas, transliuoja tylos minutes ir rengia laidas apie žiniasklaidos laisvės svarbą.
