Vilniečiai per „Google Maps“ pervadino prezidento namus į „Čia gyvena Gėda“
Protestas prieš prezidentą Gitaną Nausėdą įgavo naują, kūrybišką formą: vilniečiai „Google Maps“ platformoje pervadino jo namus į „Čia gyvena Gėda“. O ant tilto į Vingio parką penktadienio rytą nusidriekė ir plakatas.
Žemėlapyje G. Nausėdos namas buvo pažymėtas kaip prieglauda, o vartotojai paliko daugiau nei 30 neigiamų įvertinimų bei komentarų, kuriuose aiškiai reiškiamas nepasitenkinimas prezidentu ir jo sprendimais. Komentarai dažnai būna vaizdingi ir humoristiniai – kai kurie lygina prezidentą su „neįtikėtinu bestuburiu“, kiti mini „minkštakūnio buveinę“ ar net palygina su neskaniais agurkais[1].
Nepaisant tokio masinio pasipriešinimo, „Google“ neigiamus įvertinimus gana greitai pašalina, tačiau pats faktas, kad protestas persikelia į skaitmeninę erdvę, rodo gyventojų norą rasti naujų, netradicinių būdų išreikšti savo nuomonę. Socialiniuose tinkluose žmonės piktinasi, kad jų balsas ilgą laiką lieka neišgirstas, o įvairūs sprendimai nuolat nukeliami.
Ant tilto į Vingio parką – žinutė prezidentui
Penktadienio rytą vilniečiai, einantys per viaduką Geležinio Vilko gatvėje link Vingio parko, pastebėjo provokuojantį plakatą, skirtą šalies prezidentui. Ant plakato buvo užrašyta: „Priešas jau Seime. Prezidente, ką darome?“[2].
Vilniaus policija patvirtino, kad apie šį incidentą nebuvo sulaukta pranešimų, o plakatas buvo nuimtas netrukus po pastebėjimo. Kol kas neaišku, kas ir kokiu tikslu pakabino tokio pobūdžio žinutę ankstyvą penktadienio rytą.
Projekto „Šilainių sodai“ įkūrėja nepriėmė apdovanojimo iš G. Nausėdos
Savaitgalį socialiniai tinklai ūžė po to, kai projekto „Šilainių sodai“ iniciatorė Evelina Šimkutė atsisakė priimti apdovanojimą iš Jo Ekscelencijos prezidento Gitano Nausėdos. Ji teigė, kad tai kvietimas Prezidentui prisiimti atsakomybę už galios naudojimą ir vertybių gynimą.
„Šilainių sodai“ šį atsisakymą traktuoja ne kaip praradimą, o kaip vertybių patvirtinimą. Prezidentas renginio metu pabrėžė bendruomenių svarbą ir socialinių projektų reikšmę.
Ekspertai situaciją vertina kaip naują tendenciją – opozicija dažnai sako „ne“ projektams iš Prezidentūros ir Seimo, o G. Nausėdos reitingai nuo kadencijos pradžios pasiekė žemiausią lygį: 45,2 % gyventojų vertina jį palankiai, 32,3 % – nepalankiai.
Kultūrininkų protestai gali persikelti į politinę areną?
Tuo tarpu tebevykstančių kultūros protestų organizatoriai sulaukė kvietimų prisijungti prie politinių partijų – tiek iš konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno, tiek iš socialdemokratų pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus. Iniciatyvinės grupės nario Karolio Kaupinio teigimu, tikslas – paskatinti kultūrininkus „ne tik diskutuoti, bet ir prisiimti atsakomybę eiti į savivaldą“.
Politikai teigia esantys atviri bendradarbiavimui su protestuojančiais ir siūlo jiems prisijungti prie jau egzistuojančių partijų.
Protestai dėl „Nemuno aušros“ atstovų galimo sugrįžimo į Kultūros ministeriją tęsiasi nuo rugsėjo pabaigos. Lapkričio 21 d. Vilniuje prie Katedros aikštės susirinko apie 5 tūkst. žmonių – kultūrininkų, sportininkų, medikų, pedagogų ir jaunimo.
Dalyviai eitynėmis keliavo iki Seimo ir Vyriausybės, pabrėždami grėsmes kultūrai, demokratijai ir valstybės institucijų stabilumui. Streiko leitmotyvu tapo M. K. Čiurlionio kūrinys „Jūra“, o kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė užtikrino, kad ministerija bus atvira bendruomenės pasiūlymams, o „Nemuno aušros“ atstovų vadovybėje nebus.
