Susirūpino dezinformacijos sklaida Lietuvoje
Seimo nariai susitiko su „Meta“ atstove, kad aptartų vieną aktualiausių šių laikų problemų – dezinformaciją socialiniuose tinkluose. Daiva Ulbinaitė, Giedrė Balčytytė ir Vytautas Kernagis kartu su Vitnija Saldava, atsakinga už viešąją politiką „Meta“ platformoje Baltijos šalims, Bulgarijai ir Rumunijai, diskutavo apie įstatymo pataisų paketą, kuris leistų greičiau blokuoti pavojingą turinį ir užtikrinti socialinių tinklų atsakomybę.
Siūlomas pataisų paketas numato dezinformacijos kriminalizavimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, prievolę platformoms šalinti pavojingą turinį bei atsakomybę už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Pritaikius šias pataisas, institucijos galėtų efektyviau reaguoti į informacines atakas tokiose platformose kaip „Meta“[1]. O tai tik dar labiau „palaimintų“ šiuo metu konservatorių siūlomas įstatymų pataisas dėl tikrovės neatitinkančios informacijos cenzūravimo.
Be to, įstatymu siekiama kriminalizuoti neteisėtą SIM kortelių naudojimą, kad būtų užkirstas kelias organizuotam sukčiavimui ir netikrų paskyrų kūrimui socialiniuose tinkluose.
Lietuvoje skaičiuojama beveik 2 milijonai socialinių tinklų naudotojų, iš jų pusė milijono yra netikros paskyros, o apie 78 proc. naudojasi „Meta“ platformomis. Tyrimai rodo, kad dezinformacijos sklaidos intensyvumas Lietuvoje yra 20–30 kartų didesnis nei kitose ES šalyse. Ekspertai pabrėžia, kad klaidinantis turinys turėtų būti blokuojamas per 15 minučių, o ne tik pažymimas, kaip dažnai nutinka dabar.
Išeitis: socialinių tinklų vietiniai atstovai regionuose?
Seimo narė D. Ulbinaitė pažymėjo, kad Lietuva gyvena informacinio karo sąlygomis, todėl bendradarbiavimas su socialinių tinklų platformomis yra itin svarbus. Ji akcentavo, kad platformos turėtų turėti vietinius atstovus regionuose, kur Rusijos dezinformacijos atakos yra intensyviausios, o turinys, pažeidžiantis nacionalinį saugumą, būtų efektyviau blokuojamas.
„Meta“ atstovė V. Saldava pabrėžė, kad įmonė yra atvira glaudesniam bendradarbiavimui, pasirengusi ieškoti abiem pusėms naudingų sprendimų ir susipažinusi su įstatymo pataisų paketu.
Susitikime taip pat buvo aptarti platformos planai ir nuostatos dėl netikrų paskyrų, „deep fake“ ir kito dirbtinio intelekto generuojamo turinio valdymo. EBPO rekomendacijose nurodoma, kad socialinių tinklų kompanijos turėtų turėti vietinius atstovus ir greito reagavimo kanalus, o turinio vertinimas turi atsižvelgti į nacionalinį kontekstą.
Konservatoriai pristatė įstatymų paketą: už melagingą informaciją – baudžiamoji atsakomybė
Lapkričio mėnesį Lietuvoje pasirodė naujas įstatymų paketas, kurio autorė konservatorė Daiva Ulbinaitė. Šiais pakeitimais siekiama sustiprinti kovą su dezinformacija ir suteikti valstybės institucijoms galimybes greitai reaguoti į grėsmes nacionaliniam saugumui. Parlamentaras Vytautas Kernagis pažymi, kad siūloma baudžiamoji atsakomybė už melagingos informacijos skleidimą nėra vien kelių Seimo narių sprendimas, o rezultatas koordinuoto darbo su beveik visomis tarnybomis.
Dabartinės institucijos grėsmę dezinformacijai mato, tačiau neturi pakankamai priemonių veiksmingai reaguoti. Nauji įstatymai suteiktų, pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai teisę privalomai nurodyti pašalinti tam tikrą turinį, o vėliau šis sprendimas galėtų būti peržiūrimas teisme.
Paketas kriminalizuoja dezinformacijos kūrimą ir skleidimą, nustato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę bei įpareigoja socialines platformas bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis, šalinti pavojingą turinį ir vykdyti valstybės tarnybų nurodymus.
Be to, numatyta atsakomybė už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą dezinformacijai skleisti, o pakeitimai apima Visuomenės informavimo, Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymus bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamuosius kodeksus. Tikimasi, kad įstatymų paketas leis greičiau reaguoti į melagingą informaciją, apsaugoti nacionalinę informacinę erdvę ir sustiprinti valstybės gebėjimą gintis nuo geopolitinių grėsmių bei hibridinių atakų.
