Audito komiteto posėdyje: komercinė veikla vykdoma ir jos apimtys auga
Seimo Audito komitete nagrinėjant LRT veiklos išvadas paaiškėjo, kad nacionalinis transliuotojas ir toliau gauna reikšmingas pajamas iš komercinės veiklos. Tai sukėlė diskusijų, nes pagal įstatymą LRT nebegali transliuoti reklamos, tačiau kitos komercinės pajamos vis dar renkamos.
Komiteto posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, kad LRT komercinė veikla, pagal pateiktus duomenis, yra reikšminga ir nuosekliai didėjanti. Pasak vieno iš posėdžio dalyvių, komercinė veikla „vyksta intensyviai“, todėl kyla klausimų, ar toks modelis nekuria finansinių rizikų.
Buvo įvardyta, kad nors reklamos transliavimas draudžiamas, komercinių pajamų mastas gali turėti įtakos LRT finansinių srautų skaidrumui ir veiklos atskyrimui.
LRT paaiškino, iš kur gaunamos komercinės pajamos
LRT atstovai pristatė, kad komercinės veiklos lėšos susidaro ne iš reklamos, o iš kitų šaltinių. Posėdyje nurodyta, jog komercines pajamas sudaro:
- patalpų nuoma,
- filmų koprodukcija ir bendri projektai,
- darbuotojų sveikatos draudimo modeliai,
- LATGA mokesčiai, kurie apskaičiuojami tiek nuo biudžeto, tiek nuo komercinių lėšų.
LRT pabrėžė, kad dalis išlaidų negali būti padengiama vien iš valstybės biudžeto, todėl komercinės lėšos naudojamos kaip papildomas finansavimo šaltinis.
„Ne visos sąnaudos gali būti dengiamos iš biudžeto asignavimų, todėl dalis yra apmokama iš komercinių lėšų“, – paaiškinta posėdyje.
Diskusijoje įžvelgtos kryžminio subsidijavimo rizikos
Audito komiteto nariai kėlė klausimą, ar dabartinė LRT komercinė veikla nesukuria situacijų, kai komercinės pajamos ir biudžeto lėšos gali persipinti. Buvo pažymėta, kad tai gali kelti vadinamąsias kryžminio subsidijavimo rizikas, ypač jei komerciniai projektai yra artimi pagal pobūdį turinio finansavimui.
Posėdyje nuskambėjo nuogąstavimų, jog kai kurie mokami bendradarbiavimo projektai gali būti labai artimi reklamai, nors reklamos rodymas LRT yra draudžiamas.
