Lenkijos prezidentas atšaukė susitikimą su V. Orbánu po šio vizito Maskvoje: auga įtampa tarp sąjungininkų?
Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė planuotą derybų susitikimą su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbánu, po to kai pastarasis penktadienį netikėtai nuvyko į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu. Susitikimas turėjo įvykti gruodžio 4-ąją, po Vengrijos, Slovakijos ir Čekijos vadovų viršūnių susitikimo.
Tačiau, kaip sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė prezidento patarėjas Marcin Przydacz, „Atsižvelgdamas į premjero Viktoro Orbano vizitą Maskvoje ir jo aplinkybes, prezidentas K. Nawrockis nusprendė savo vizito Vengrijoje programą apriboti tik Visegrado grupės prezidentų susitikimu Ostrihomoje“. Tai reiškia, kad planuoto dvišalio pokalbio su V. Orbánu nebus.
V. Orbáno Fidesz partija ilgus metus palaikė ryšius su Lenkijos opozicija, kuri remia prezidentą prieš proeuropietišką ministrą pirmininką Donaldą Tuską. Tačiau Budapešto artimumas Maskvai tapo akivaizdžia trinties linija[1].
Pats V. Orbánas pastaruoju metu intensyviai stumia idėją taikos derybas dėl Ukrainos karo rengti Vengrijoje. „Prezidentas Karolis Nawrockis nuosekliai pasisako už realių kelių karui užbaigti paiešką“, – teigiama Przydacz pranešime. Ši pozicija keik skiriasi nuo Orbáno, kurio ryšiai su Maskva vis dar kelia įtampą tiek ES, tiek NATO formatuose.
Ukraina palankiai sutiko K. Nawrockio sprendimą, o Vengrijos pozicija sukėlė kritikos bangą
K. Nawrockio sprendimą viešai pasveikino ir pati Ukraina. Naujasis Lenkijos prezidentas pasisako kitaip nei šalies Premjeras Donaldas Tuskas, ir siekia mažinti paramą Ukrainai, sutelkti dėmesį į nacionalinius klausimus. Tačiau šis žingsnis rodo, kad K. Nawrockis išlieka arčiau europietiškos nuomonės siekti taikos, palankesnės Ukrainai.
Tai palaikoma ir pačioje Ukrainoje. Užsienio reikalų ministras Andrii Sybiha rašė, kad tai yra „geras sprendimas“, rodantis Lenkijos principingumą ir solidarumą. Jo teigimu, toks žingsnis patvirtina Lenkijos įsipareigojimą Europos saugumui „kritiniu momentu“.
Tai svarbu atsižvelgiant į tai, kad prezidento ir Kyjivo santykiai pastaraisiais mėnesiais buvo nevienareikšmiai – Varšuvai ribojant ukrainiečių socialines išmokas ir aštrėjant istorinėms diskusijoms. Tačiau K. Nawrockis išlieka nuoseklus Rusijos ir V. Putino kritikas, o tai skiria jį nuo V. Orbáno, kuris viešai palaiko dialogą su Maskva ir dažnai priešinasi ES sankcijoms.
Vengrijos politika Rusijos atžvilgiu sulaukė aštraus atgarsio ir kitose Europos sostinėse. Prieš vizitą į Maskvą Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Orbánas veikia „be Europos mandato“, o jo taikos projektą pavadino neįtikinamu.
Kritikai akcentuoja, kad po 2022 m. invazijos Vakarų valstybės izoliuoja V. Putiną, o V. Orbáno bandymas vesti savarankiškus pokalbius sumenkina bendrai sutartą poziciją. Į tai Budapeštas reagavo griežtai: užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó socialiniuose tinkluose rašė, jog „Vengrijai nereikia leidimo ar mandato iš Briuselio, Berlyno ar kur nors kitur“.
V. Orbáno vizitas Maskvoje išryškino ir strateginius nesutarimus
Penktadienį vykusio Orbáno ir Putino susitikimo turinys buvo pristatytas kaip orientuotas į energetiką. Vengrija yra viena iš dviejų ES valstybių, kurios vis dar importuoja rusišką naftą. Pasak Szijjártó, Maskva pažadėjo tęsti tiekimą „Družba“ naftotiekiu ir dujas tiekti „TurkStream“ vamzdynu.
Tai jautri tema, nes „Družba“ jau kurį laiką yra nesutarimų tarp Budapešto ir Kyjivo šaltinis. Vengrija net apkaltino Ukrainą pažeidžiant jos suverenitetą dėl tariamų bandymų pulti vamzdyną ir uždraudė į šalį atvykti vienam Ukrainos kariuomenės vadų.
Vizitas Maskvoje įvyko tuo metu, kai JAV pristato savo taikos planą, o Orbánas siekia demonstruoti alternatyvų tarpininką. Dar anksčiau šį mėnesį Vengrija gavo JAV išimtį iš sankcijų rusiškai naftai ir dujoms, po draugiško Orbáno susitikimo su Donaldu Trumpu. Politologai pabrėžia, kad toks santykių pobūdis išstumia Vengriją į Europos paraštes, tačiau Orbánas laikosi linijos, kad jo politika yra pragmatiška ir orientuota į „taiką per dialogą“.
Šiame kontekste K. Nawrockio sprendimas atsisakyti susitikimo su Orbánu išryškina platesnį Vidurio Europos geopolitinės orientacijos lūžį. Nors abu politikai yra euroskeptiški konservatoriai, jų požiūris į Rusiją ir Ukrainą darosi vis sunkiau suderinamas. Visegrado grupės viršūnių susitikime šią savaitę Nawrockis susitiks tik su Vengrijos prezidentu Tamásu Sulyoku, o Orbánas liks nuošalyje – simbolinis, bet aiškus ženklas, jog Maskvos klausimas tampa kertiniu regioninės politikos išbandymu.
