Lenkijos prezidentas K. Navrockis Prahoje susitiko su Čekijos vadovybe
Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizitas Prahoje suteikė impulsą atgaivinti kadaise įtakingą Višegrado ketverto formatą: jis susitiko su Čekijos prezidentu Petru Paveliu. Taip pat planuotas ir susitikimas su Andrejumi Babišu bei būsima vyriausybe.
Po susitikimo su Nawrockiu, Babišas savo feisbuke skelbė, kad lyderiai aptarė V4 sąjungos galimybes: „Ačiū ponui prezidentui Nawrockiui už malonų susitikimą. Su Lenkija visada palaikėme išskirtinius santykius, todėl džiaugiuosi, kad ponas prezidentas turi tokią pat nuomonę, koks svarbus V4 bendradarbiavimas mūsų regionui. Nors kai kurios valstybės tam tikrais klausimais gali skirtis, yra daug sričių, kuriose turime veikti kartu.“
Šie kontaktai rodo, kad Varšuva siekia ne deklaracijų, o praktinio regioninio bendradarbiavimo. Greta V4 K. Nawrockis akcentavo ir Trimorės iniciatyvą, kurioje ekonomika ir infrastruktūra turi aiškų prioritetą.
Šis vizitas – antroji stotelė intensyviame ture po V4 sostines. Mėnesio pradžioje prezidentas lankėsi Slovakijoje, o gruodžio pradžioje kelionę užbaigs Vengrijoje. Toks ritmas rodo, kad Lenkija siekia nuosekliai atkurti politinius kanalus ir koordinuoti pozicijas[1].
Regiono politinis peizažas aiškiai keičiasi po Čekijos parlamento rinkimų. Andrejaus Babišo ANO įtvirtino naują daugumą su partijomis, kritiškai vertinančiomis ES centralizmo kursą. Tai sutampa su Vengrijos ir Slovakijos vyriausybių linija, kuriai artimas suverenistinis požiūris ir atsargesnis Briuselio sprendimų vertinimas.
Suverenitetas ir pragmatizmas: kur galima sutarti nepaisant skirtumų dėl Ukrainos
Bratislavos ir Budapešto pozicijos dėl karo Ukrainoje išlieka nuosaikesnės nei Varšuvos ar ankstesnės Prahos. Tačiau Varšuva pabrėžia, kad bendradarbiavimas neturi griūti dėl vieno nesutarimo. Tarptautinė politika remiasi interesais, o jų V4 turi pakankamai bendrų: energetika, migracija, pramonės konkurencingumas[2].
Babišas ir Slovakijos premjeras Robertas Fico atvirai kalba apie V4 sugrąžinimą į realios įtakos kelią. Abu akcentuoja grįžimą prie premjerų lygmens koordinacijos, kur sprendžiami konkretūs darbotvarkės punktai. Tokia konstrukcija anksčiau leido blokui daryti įtaką Europos Vadovų Tarybos sprendimams.
Viktoras Orbánas nuosekliai primena, kad be suvereniteto gynybos regionas praras politinį stuburą. Vengrija įspėja dėl privalomų migrantų kvotų ir kitų bandymų perkelti sprendimus iš sostinių į Komisijos kabinetus. Šią liniją vis dažniau remia ir rinkėjai, pavargę nuo „vienodo recepto“ visiems.
Energetika, ETS2, migracija ir infrastruktūra kaip V4 sugrįžimo varikliai
V4 šalys mato akivaizdžias sritis, kuriose sutapimas – beveik automatinis. Pirmiausia tai migracijos paktas, kuriam regionas rengia bendrą atsvarą, siekdamas sustabdyti privalomų mechanizmų brukimą. Antroji kryptis – ETS2, kur planuojami mokesčiai už šildymą ir transportą tiesiogiai kirstų namų ūkiams ir pramonei.
Energetikoje prioritetas – patikimi tiekimo grandinės ir kainų prognozuojamumas. V4 gali veikti kaip pirkėjų klubas, derantis dėl geresnių sąlygų ir ginantis branduolinės bei dujų pereinamąjį vaidmenį. Prie to prisideda ir Trimorės koridoriai, kurie sujungia Baltijos, Adrijos ir Juodosios jūrų uostus.
Ekonominis bendradarbiavimas – ne teorija, o žemėlapyje matomi projektai. Greitieji keliai, terminalai, kryžminės elektros jungtys ir logistikos mazgai suteikia regionui realų svertą. Kuo daugiau jungčių ir bendrų pirkimų, tuo mažesnė priklausomybė nuo ideologinių eksperimentų Briuselyje.
Esztergomo viršūnių susitikimas: proga išbandyti atnaujintą V4 branduolį
Artėjantis V4 valstybių vadovų susitikimas Esztergome gali tapti praktiniu lūžio tašku. Jei lyderiai sutars dėl kelių konkrečių veiksmų krepšelių, formatas iškart atgaus svorį. Pirmieji testai bus migracijos paktas, ETS2 korekcijos ir bendri energetikos projektai.
Varšuva siunčia aiškų signalą: Lenkija nepalieka ES, bet atsisako aklai pritarti centralizacijai. Tai reiškia grįžimą prie sveiko proto, kur taisyklės gimsta derybose tarp valstybių, o ne technokratiniuose užkulisiuose. Tokį modelį remia ir Budapeštas, ir Bratislava, ir naujoji Praha.
Ar šis susivienijimas taps realiu atsvaru Briuseliui, priklausys nuo disciplinos ir kantrybės. Jei V4 nuosekliai laikysis susitarimų ir nekartos senų klaidų, blokas vėl taps regiono balsu, kurio negalima ignoruoti. Rinkėjams tai reikštų daugiau saugumo, mažiau ideologijos ir sprendimus, pagrįstus nacionaliniais interesais.
