Ant Tauro kalno kyla Nacionalinės koncertų salės fragmentai: statybos pasiekė matomą etapą
Vilniuje ant Tauro kalno kylančios Nacionalinės koncertų salės statybos pasiekė reikšmingą etapą. Seimo Kultūros komitetas apsilankė statybvietėje ir įvertino projekto pažangą: per praėjusius metus įrengti visų keturių salių pamatai, o ant dalies jų jau pradėtos montuoti pastato konstrukcijos. Teritorijoje aiškiai matomi būsimo pastato tūriai, pagrindinio įėjimo kontūrai bei didžiosios ir mažosios scenų vietos, leidžiantys vizualiai įsivaizduoti būsimos koncertų salės erdves.
Komiteto nariai akcentavo, kad statybų progresas atitinka numatytą grafiką ir suteikia pagrindą tolimesniam projekto vystymui[1].
Vilniaus meras Valdas Benkunskas pristatė detalų projekto įgyvendinimo planą: Nacionalinė koncertų salė duris visuomenei turėtų atverti 2028 metų ketvirtą ketvirtį. Pabrėžta, kad tokios akustinės kokybės ir techninių sprendimų koncertų salės šiuo metu nėra visame regione, todėl projektas ne tik stiprins sostinės, bet ir visos šalies kultūrinį lygį. Naujoji infrastruktūra leis rengti tarptautinius pasirodymus, didinti kultūrinių renginių įvairovę ir skatins profesionalių Lietuvos atlikėjų kūrybinę veiklą moderniomis sąlygomis.
Komitetas taip pat akcentavo finansinę ir organizacinę projekto pusę. Nacionalinės koncertų salės statybos išlaiko nacionalinio objekto statusą, projektą koordinuoja Kultūros ministerija, o Vilniaus miesto savivaldybė prisidės apie 20 proc. viso finansavimo – 2026 metų miesto biudžete jau numatyta 9 mln. eurų.
Taip pat buvo aptarti ir būsimos salės valdymo klausimai, kurie lemia efektyvų užimtumą bei renginių planavimą. Komitetas pabrėžė, kad salė spręs ilgalaikę problemą – iki šiol Lietuvos atlikėjai neturėjo tinkamų akustinių ir techninių sąlygų, todėl naujoji salė taps modernia profesine erdve, atitinkančia aukščiausius Europos standartus.
Projektas įkainotas net 121 mln. eurų
Tuo tarpu Nacionalinės koncertų salės statybos sostinėje prasidėjo dar pernai metais. Šis projektas bus moderniausias Baltijos šalyse, talpins apie 1 600 žiūrovų ir iškils ant Tauro kalno. Pastatas susidės iš keturių salių, kuriose vyks klasikinės, simfoninės, kamerinės ir kitų žanrų koncertai.
Projekto vertė siekia 121 mln. eurų, iš kurių 101,5 mln. eurų skirta rangovui „Gilesta“. Statybos planuojamos užbaigti 2028 metų pabaigoje, o sostinės meras V. Benkunskas tikisi, kad Nacionalinė koncertų salė taps tarptautiniu muzikos renginių centru ir ženkliai pagerins Vilniaus kultūrinį gyvenimą.
O kaip ten su Nacionaliniu stadionu?
Tuo tarpu sostinės prakeiksmu praminto Nacionalinio stadiono darbai taip pat, panašu, įsibėgėję. Vilniuje statomas daugiafunkcis kompleksas, kuriame bus 18 tūkst. vietų futbolo stadionas, krepšinio arena, lengvosios atletikos stadionas, treniruočių aikštės, kultūros centras ir 300 vietų vaikų darželis, planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje[2].
Kompleksą supa parkas, rūsyje įrengtas muziejus, pirmuose aukštuose – žiūrovų zonos ir komercinės erdvės, trečiame – administracinės patalpos.
Bendra projekto vertė siekia 156 mln. eurų, stadioną finansuoja valstybė, o likusią dalį – savivaldybė. Statybos darbus atlieka „Naresta“ (stadionas ir infrastruktūra) ir „Kalvasta statyba“ (likusieji kompleksai). Pagrindinės stadiono konstrukcijos bus pastatytos iki 2026 metų pabaigos, o 2027-aisiais vyks baigiamieji apdailos ir aplinkos tvarkymo darbai, žiūrovams atveriant naują sostinės sporto ir kultūros centrą.
