„Reporteriai be sienų“: siūlomi pokyčiai LRT gali pakenkti žiniasklaidos nepriklausomybei
Pastaraisiais mėnesiais partija „Nemuno aušra“ intensyviai kritikuoja Lietuvos nacionalinę televiziją ir radiją (LRT). Tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ atstovas Pavolas Szalai šią kritiką vertina kaip politiškai motyvuotą spaudimą visuomeninei žiniasklaidai. Jis pabrėžia, kad naujausios iniciatyvos, kuriomis siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo procedūrą ir pakeisti finansavimą, kelia grėsmę transliuotojo nepriklausomumui.
Viena iš siūlomų reformų – LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūros pakeitimas. Dabartinė tvarka numato, kad vadovas gali būti atleistas tik tuomet, jei tam pritaria du trečdaliai LRT tarybos narių. Siūloma mažinti kartelę iki pusės tarybos narių, o balsavimas vyktų slaptai[1].
Šiuos pasiūlymus palaiko „Nemuno aušros“ partneriai socialdemokratai, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas bei premjerė Inga Ruginienė teigiamai vertina slaptą balsavimą. Dėl šios reformos visuomenė kviečiama pasirašyti peticiją.
Kitas kritikuojamas siūlymas – LRT finansavimo keitimas. Remigijus Žemaitaitis ir dar 17 Seimo narių siūlo biudžetą užšaldyti iki 2029 metų, o vėliau jį mažinti. Tai, anot „Reporterių be sienų“, destabilizuoja finansavimo modelį ir kelia grėsmę žiniasklaidos nepriklausomybei. Auditoriai patvirtino, kad dabartinės LRT išlaidos yra pagrįstos, todėl siūlomas biudžeto stabdymas neturi objektyvaus pagrindo.
Kitose šalyse tokie pokyčiai neišėjo į gerą?
Szalai pastebi, kad Lietuvoje vykstantys procesai primena situaciją kitose šalyse. Slovakijoje ir Vengrijoje politinis spaudimas visuomeniniams transliuotojams lėmė jų nepriklausomumo mažėjimą, o Lenkijoje tokios reformos sumažino visuomenės pasitikėjimą transliuotojais ir licencijos mokestį renkanti auditorija ėmė mažėti. Europos žiniasklaidos laisvės aktas aiškiai nustato, kad visuomeninės žiniasklaidos vadovas gali būti atleistas tik turint pagrindimą ir išskirtinėmis sąlygomis, o finansavimas turi būti tvarus ir nepriklausomas.
Pasak ekspertų, LRT veikia kaip demokratijos sargybinis šuo, kritikuodamas valdžią ir užtikrindamas visuomenės prieigą prie patikimos informacijos. Siūlomos reformos gali padidinti politinę kontrolę ir lemti žurnalistų savicenzūrą.
Be to, tokie pokyčiai gali sumažinti gyventojų galimybes gauti informaciją apie korupciją, švietimą, sveikatos apsaugą, saugumo ar klimato krizę. Silpninamas visuomeninis transliuotojas taip pat kenkia Lietuvos įvaizdžiui Europoje ir gali mažinti pasitikėjimą demokratiniais procesais.
Szalai atkreipia dėmesį, kad žiniasklaida visame pasaulyje susiduria su iššūkiais: internetinės platformos keičia finansavimo modelius, o politinis bei ekonominis spaudimas riboja nepriklausomą žiniasklaidą. Nepriklausoma ir tinkamai finansuojama visuomeninė žiniasklaida yra esminė demokratijos atsparumui, gyventojų teisės į informaciją užtikrinimui ir patikimos informacijos prieigai.
Jei siūlomos reformos bus priimtos, pasak eksperto, tai esą gali smarkiai paveikti LRT nepriklausomumą, žiniasklaidos laisvę, politinį pliuralizmą ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida. Europos Komisija galėtų įsikišti, kad reformos neprieštarautų Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir nebūtų pradedamos nepageidaujamos sankcijos.
LRT taryba: vadovo atleidimui reikia kvalifikuotos daugumos, o ne pusės balsų
Ketvirtadienio rytą LRT taryba išreiškė nepritarimą Seime planuojamoms pataisoms, kurios leistų generalinį direktorių atleisti iš pareigų balsavus pusei tarybos narių[2].
Taryba pabrėžia, kad vadovo atleidimui turėtų būti reikalinga kvalifikuota dauguma – aštuoni iš dvylikos narių. Pasak tarybos, tokia sistema užtikrina organizacijos valdymo stabilumą ir atitinka gerąją valdysenos praktiką.
Kitus siūlomus pakeitimus taryba vertina palankiai. Jie esą leistų grįžti prie reglamentavimo, pagal kurį šiuo metu einanti generalinė direktorė buvo paskirta į pareigas.
Ruginienė: kaltas auditas?
Tuo tarpu premjerė I. Ruginienė teigia, kad Seimo siūlomas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos pakeitimas yra reakcija į lapkričio pradžioje paskelbtas Valstybės kontrolės audito išvadas, o ne politinis spaudimas. Jos teigimu, audite iškelta daug pastabų dėl transliuotojo veiklos, įskaitant darbuotojų darbo sutarčių ir socialinių garantijų klausimus, kuriuos reikia spręsti skubiai[3].
Ruginienė taip pat akcentuoja, kad slaptas balsavimas dėl vadovo atleidimo yra demokratijos ir skaidrumo priemonė, o pataisos leidžia Seimui analizuoti audito rekomendacijas bei spręsti dėl vadovybės ateities. Ji kol kas negali pasakyti, ar audito pastabos pateisintų dabartinės LRT generalinės direktorės atleidimą, pabrėždama, kad daug kas priklausys nuo pačios LRT iniciatyvos tobulinti veiklą.
Ginčas dėl LRT direktoriaus atleidimo: politinis ar teisinis klausimas?
Seime keliamas siūlymas supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą – leisti tai padaryti pusės tarybos balsų dauguma ir be viešojo intereso pagrindo – sukėlė aštrų politinį ginčą. Iniciatorių, grupės „Nemuno aušros“ lyderį R. Žemaitaitį, kritikai kaltina siekiu palengvinti dabartinės generalinės direktorės atleidimą ir politizuoti nacionalinį transliuotoją.
Konstitucinės teisės ekspertai, buvę politikai ir Europos institucijos teigia, kad toks pakeitimas grėstų LRT nepriklausomybei ir prieštarautų Europos žiniasklaidos laisvės standartams.
Kritikai ragina visuomenę jungtis prie peticijos, siekiant apsaugoti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą nuo politinės įtakos. Iniciatyva taip pat sulaukė dėmesio Europos Tarybos ir Tarptautinio spaudos instituto, kurie įspėja dėl galimos grėsmės transliuotojo nepriklausomumui ir finansiniam stabilumui.
