Susitarimas pasiektas po ilgų ir varginančių derybų
Pedagogų atlyginimų klausimas pagaliau pajudėjo iš vietos – po ilgų ir įtemptų derybų profesinės sąjungos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pasiekė kompromisą dėl darbo užmokesčio didinimo nuo kitų metų pradžios. Nors sprendimas nėra toks, kokio tikėtasi, profsąjungų atstovai pripažįsta, kad susitarimas geresnis nei pradiniuose pasiūlymuose numatyti scenarijai.
Pagal suderėtą modelį atlyginimai nuo sausio didės 8,41 proc., o į šį rodiklį įskaičiuotas ir bazinės algos augimas 0,71 proc.[1]
Kelias iki susitarimo buvo sudėtingas – pradžioje Finansų ministerija siūlė atlyginimus kelti tik 5 proc., o tai prieštaravo galiojančiai kolektyvinei sutarčiai ir sukėlė pedagogų pasipiktinimą. Vėlesni pasiūlymai numatė 11,5 proc. augimą, tačiau tik nuo rugsėjo, ir ši versija taip pat nesulaukė profesinių sąjungų pritarimo.
Profsąjungų atstovai tikina, kad derybų metu buvo jaučiami bandymai silpninti kolektyvinę sutartį, mažinant garantijas švietimo darbuotojams, tačiau galiausiai dalis ankstesnių nuostatų buvo atkurta.
Neaišku, iš kur bus imamos lėšos atlyginimų kėlimui
Dabar susitarimo tekstas perduotas derinimui Finansų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms. Jei pastabų nebus, dokumentas bus pasirašytas artimiausiu metu. Tačiau iki realaus įgyvendinimo dar laukia finansinė nežinomybė – papildomai reikės apie 100 mln. eurų, o iš kur bus gauta ši suma, kol kas nėra aišku.
Be artimiausių pokyčių, susitarime įtvirtintas ir ilgesnio laikotarpio tikslas: 2027–2028 m. algos turėtų būti kasmet keliamos bent tiek, kiek prognozuojamas šalies vidutinio atlyginimo augimas, pridėjus papildomus 5 procentus.
Ambicingiausias tikslas numatytas 2030 metams – iki tada norima pasiekti, kad dėstytojų, tyrėjų ir mokslo darbuotojų vidutinis atlyginimas siektų ne mažiau kaip 4 850 eurų. Profesinės sąjungos sprendimą vadina žingsniu į priekį, tačiau pabrėžia, kad tikroji pažanga priklausys nuo politinės valios ir finansinių galimybių.
Vaitiekūnas: kas susitarta, tas turės būti ir įgyvendinta
Nepaisant to, kad dėl tokio susitarimo ir rastų papildomų 100 mln. eurų valstybės biudžete pedagogų algų kėlimui, buvo nustebęs ir pats finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, jis teigė, kad pažadus teks įgyvendinti[2].
„Dabar į Seimą ateina visa visuma pasiūlymų. Tame tarpe galbūt bus tokių, kurie generuos lėšas, o neišleidinės. Kai visą visumą matysime, tada ir bus galima biudžeto eilutes koreguoti – vienas padidinti, kitas pamažinti ir surasti pažadėtą finansavimą mokytojams“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Ministras taip pat patikino, kad taip pat teks biudžete surasti ir tuos minėtus 100 mln. eurų algų kėlimui.
„Pažadas yra duotas ir jis, ko gero, turės būti vykdomas“, – pridūrė jis.
Didesnio užmokesčio reikalauja ir aukštųjų mokyklų atstovai
Tuo tarpu didesnio darbo užmokesčio reikalauja ir aukštųjų mokyklų atstovai, kurie teigia, kad ŠMSM esą nesugeba pasiūlyti realių alternatyvų vietoje anksčiau sutartų įsipareigojimų. Po lapkričio viduryje įvykusio susitikimo profsąjungų atstovas Sigitas Vaitkevičius pareiškė, kad siūlymas atlyginimus kelti tik nuo kitų metų rugsėjo yra nepriimtinas, o ministerija, pasak jo, tikisi nepagrįstų profsąjungų nuolaidų[3].
Ginčas kyla dėl kolektyvinėje sutartyje numatyto kasmetinio atlyginimų augimo tempo – iki 2028 m. algos turėtų didėti 5 proc. daugiau nei vidutinio darbo užmokesčio augimas. Šiuo metu Finansų ministerija siūlo mažesnį nei sutartyje numatytą kilimą, todėl pateiktas alternatyvus variantas – 11,5 proc. didėjimas nuo 2026 m. rugsėjo.
Ministerija teigia, kad derybos artėja prie pabaigos, o galutinis sprendimas bus ieškomas artimiausiomis savaitėmis.
