Seimas svarstė 2026–2028 metų biudžeto projektą ir nusprendė jį grąžinti Vyriausybei taisyti
Seime antradienį svarstytas trijų metų – 2026–2028 m. – valstybės biudžeto projektas baigėsi ne tvirtinimu, o sprendimu jį grąžinti Vyriausybei pataisyti. Toks siūlymas pateiktas po Biudžeto ir finansų komiteto išvadų. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pabrėžė, kad buvo įvertintos tiek ministerijų, tiek kitų institucijų pastabos ir Seimo narių siūlymai.
Pasak A. Syso, komitetas atsižvelgė ir į dvi svarbias institucijų išvadas: Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko. Abi jos įspėjo, kad dabartinis biudžeto projektas gali turėti problemų – nuo per didelių išlaidų iki galimo poveikio kainoms ir šalies finansų stabilumui. Todėl komitetas vienbalsiai pasiūlė projektą taisyti.
Komitetas nurodė ir konkrečias kryptis Vyriausybei. Pirmiausia – peržiūrėti rizikas, į kurias atkreipė dėmesį Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas. Taip pat įvertinti galimybę perskirstyti jau suplanuotas lėšas, kad būtų galima padidinti finansavimą Seimo kanceliarijai ir kitoms reikalingoms sritims, nepadidinant bendrų valstybės išlaidų.
Kita priežastis, kodėl biudžetas keliauja atgal, – beveik visi Seimo komitetai pateikė savo papildomus poreikius ir siūlymus, todėl projektą reikia koreguoti plačiau, o ne tik kosmetiškai. Priminta ir pagrindinė taisyklė: biudžeto deficitas 2026–2028 m. turi neviršyti 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad papildomos išlaidos gali būti planuojamos tik labai atsargiai.
Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas perspėja: biudžetas gali būti netvarus ir nepakankamai atsargus
Kodėl komitetas nusprendė stabdyti projektą? Pagrindinės priežastys pateiktos dviejose išvadose.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį, kad biudžeto planas gali būti per optimistiškas ir nepakankamai atsargus. Jei ekonomika augtų lėčiau, valstybė gali susidurti su problema – prisiimtų daugiau įsipareigojimų, nei gali sau leisti.
Lietuvos bankas pabrėžė, kad dabartinis biudžeto deficitas gali padidinti rizikas finansų sistemai ir kainoms. Paprasčiau tariant, jei valstybė planuoja išleisti daugiau, nei surinks, tai ilgainiui gali daryti spaudimą ir skolinimosi kainai, ir infliacijai.
Todėl komitetas ragina Vyriausybę ne tik „pažymėti“ rizikas, bet iš tikrųjų peržiūrėti skaičius: kiek realiai valstybė gali išleisti, kaip reikėtų paskirstyti prioritetus ir kaip užtikrinti, kad biudžetas būtų saugus ne vieneriems metams, o visam trimečiui.
Tai dar svarbiau todėl, kad nuo 2027–2028 m. Lietuva turės grįžti prie griežtesnių ES finansinių taisyklių, kurios dabar laikinai palengvintos dėl didelių išlaidų gynybai.
Seimo kanceliarija vis dar mažiausiai apmokama institucija?
Komiteto išvadose daug vietos skirta ir Seimo narių pasiūlymams. Pagrindinė problema – daug siūlymų nenurodo, iš kur paimti pinigų.
Iš 110 pasiūlymų net 82 remiasi nerealistiškais šaltiniais: „viršplaninėmis pajamomis“ arba skolinimusi. Tačiau:
- viršplaninės pajamos pagal įstatymą turi būti naudojamos deficitui mažinti, o ne naujoms išlaidoms;
- skolinimasis didintų deficitą, kurio didinti nebegalima.
Kiti siūlymai nurodo abstrakčius „biudžeto pinigus“, nepaaiškindami, kokias išlaidas reikėtų mažinti, kad atsirastų lėšų naujiems poreikiams. Dalies pasiūlymų pagrindimas – „iš šešėlio mažinimo“ ar „iš ekonomikos augimo“, tačiau tai nėra konkretūs pinigai, kuriuos galima iškart planuoti.
Tuo metu biudžeto svarstymai atskleidė dar vieną problemą – valstybės tarnyboje skirtingų institucijų darbuotojų atlyginimai auga nevienodai. Seimo kanceliarijos darbuotojai, kaip nurodyta, šiuo metu uždirba gerokai mažiau nei Prezidentūros, Vyriausybės ar ministerijų darbuotojai. Analizė rodo, kad per pastaruosius metus kai kurių institucijų atlyginimai kilo žymiai sparčiau, todėl skirtumai tik didėja.
Dėl to komitetas siūlo Vyriausybei peržiūrėti lėšų paskirstymą ir rasti galimybių be bendro biudžeto didinimo skirti Seimo kanceliarijai papildomus 3,019 mln. eurų atlyginimams.
