Artėjant pinigų atsiėmimui iš II pakopos, ekspertai perspėja: neapgalvoti sprendimai gali brangiai kainuoti
2026 metais visi gyventojai galės laisvai atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas, todėl diskusijos dėl finansinių sprendimų darosi vis intensyvesnės. Nors fonduose sukaupta jau daugiau nei 10 mlrd. eurų, Lietuvos finansinis pasirengimas senatvei vis dar gerokai atsilieka nuo Vakarų valstybių.
Ekspertai pabrėžia, kad skuboti veiksmai gali sumažinti būsimą pensiją dešimtimis tūkstančių eurų. Pasak analitikų, nepasitikėjimą sistema didina tai, kad gyventojai savo santaupų nemato, negali jų fiziškai paliesti, todėl jiems atrodo, kad pinigai yra „per toli“.
Be to, viešojoje erdvėje dažniausiai akcentuojami nuosmukio laikotarpiai, o ne pelningi metai, kurie šiemet sudaro didžiąją dalį rezultatų. Nepadeda ir baimė dėl politinio neapibrėžtumo, nors per 20 metų visi pokyčiai kaupiančiajam faktiškai buvo naudingi: mažėjo mokesčiai, atsirado gyvenimo ciklo fondai, augo pelningumas[1].
Didžiausia rizika slypi tame, kad nutraukęs kaupimą gyventojas atsiima tik dalį sukauptų pinigų. Iš atsiimamos sumos trečdalis keliauja į „Sodrą“ ir virsta apskaitos vienetais, kurie tik nežymiai padidina ateities pensiją. Likusi dalis patenka į žmogaus sąskaitą, tačiau būtent čia kyla klausimas – ar šie pinigai bus panaudoti išmintingai?
Kiek realiai galima prarasti, atsiimant sukauptus pinigus anksčiau laiko?
Analitikų skaičiavimu, kitąmet gyventojai iš II pakopos gali išsiimti apie 4 mlrd. eurų. Tačiau net jei ši suma atrodo įspūdinga, gyventojams realiai atiteks tik apie 2,7 mlrd. eurų. Likę 1,3 mlrd. eurų bus pervesti į „Sodrą“ ir nebus prieinami tiesiogiai – tai reiškia, kad pinigai nebedirbs rinkoje ir nebegeneruos grąžos.
Ekonomistai prognozuoja, kad apie 60 procentų šių lėšų gyventojai išleis prekėms ir paslaugoms. Tai reikštų, kad į vartojimą pateks daugiau nei 1,6 mlrd. eurų – pinigų suma, kuri gali paskatinti kainų kilimą ir dar labiau sumažinti gyventojų perkamojo pajėgumo augimą. Tokį scenarijų ekspertai laiko vienu didžiausių pavojų visos šalies ekonomikai.
Tuo metu tie, kurie planuoja lėšas investuoti, sudaro tik trečdalį ketinančių atsiimti pinigus. Specialistai teigia, kad šis rodiklis – pozityvus, tačiau išlieka klausimas, ar investavimo sprendimai bus apgalvoti. Populiarus pasiūlymas – perkelti pinigus į III pakopą, kuri yra lankstesnė ir leidžia bet kada atsiimti lėšas, tačiau tai taip pat reikalauja finansinės drausmės.
Finansų ekspertai primena, kad II pakopa kaupia tik 3 procentus pajamų – tai per mažai, kad senatvėje būtų galima išlaikyti orų gyvenimo lygį. Todėl lėšų atsiėmimas dabar gali reikšti mažesnę pensiją dešimtmečiams į priekį. Norint užsitikrinti pakankamą finansinę apsaugą, patariama kaupti bent 10 procentų pajamų įvairiais būdais – per II pakopą, III pakopą, nekilnojamą turtą ar kitus investicinius instrumentus.
Konkreti skaičiuotė: vietoje būsimos 100 tūkst. eurų sumos žmogus gali gauti tik 12 tūkstančių
„Artea“ skaičiavimai parodė, kad vidutinį darbo užmokestį gaunantis 45 metų žmogus per visą kaupimo laikotarpį jau yra sukaupęs apie 17 tūkst. eurų. Jei jis nutrauktų kaupimą dabar, atsiimtų maždaug 12 tūkst. eurų – penktadaliu mažiau, nei šiuo metu yra sukaupta fonde. Tačiau svarbiausia tai, kad nutraukus kaupimą prarandama galimybė pinigams augti ateinančius 20 metų.
Jeigu žmogus tęstų kaupimą iki pensijos, ši 17 tūkst. eurų suma per laiką galėtų išaugti iki maždaug 100 tūkst. eurų. Tokį augimą lemia ne tik įmokos, bet ir sudėtinių palūkanų efektas: „pinigai uždirba pinigus“. Prarandant šį efektą, galutinė pensija gali būti mažesnė net iki 80–90 tūkst. eurų, o tai reiškia maždaug 15 proc. mažesnes mėnesines išmokas senatvėje.
Pasak finansų specialistų, būtent ši netektis yra didžiausia ir labiausiai nuvertinama. Žmonės mato tik atsiimamą sumą „čia ir dabar“, tačiau dažnai neįvertina, kiek dėl to sumažės jų finansinė apsauga ateityje. Todėl ekspertai ragina gerai apskaičiuoti, ar trumpalaikė nauda vertesnė nei ilgalaikiai praradimai.
