Garbačiauskaitė-Budrienė įspėja: LRT biudžeto mažinimas gali sutrikdyti transliacijas
Kaip mes stiprinsime kibernetinį saugumą, jei nacionaliniam transliuotojui LRT Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, kad būtų įšaldytas biudžetas – tokius ir panašius klausimus kėlė į BFK posėdį atvykusi LRT direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Kalbėdama M. Garbačiauskaitė-Budrienė prasitarė, neva apie tokius naujus pasiūlymus su LRT nė nebuvo diskutuota ir kalbėta[1].
„Aš tai vertinu neigiamai, dėl to, kad, kaip ir minėjome, LRT yra gynybos dalis ir toks biudžetas, jei jis bus įšaldytas, LRT nebeturės galimybės pasiruošti dienai X. Tai čia yra viena tema. Tai yra nejuokinga, kolegos, tai yra rimta. Transliuoti mes negalime sustoti, mums reikia taip pat ir ruošti slėptuves ir nuo kibernetinių atakų saugotis.
Tai, kai nusidėvės įranga ir nebegalėsime ištransliuoti nei valstybinių švenčių, nei įvykių ir t. t., tai bus jau nebejuokinga. Aš tik noriu atkreipti dėmesį (…), kad vien „Telecentrui“, kuri yra taip pat valstybinė įstaiga, už paslaugas pagal naują sutartį ir Vyriausybės nutarimą, mes turėsime dar daugiau papildomai mokėti 2 milijonais eurų.“ – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Savo ruožtu nacionalinio transliuotojo vadovė pasiūlė ieškoti „atskirų sprendimų“ kaip užtikrinti pasirengimą gynybai, taip pat kaip mokėti kitoms valstybinėms įstaigoms už antžeminį tinklą.
„Turinio kūrimas po COVID-19 pandemijos yra pabrangęs 50 procentų“, – pridėjo ji.
BFK pritarė LRT finansavimo įšaldymui
Tuo tarpu BFK šią savaitę pritarė, kad finansavimas LRT būtų įšaldytas. Siūloma ateinančius trejus metus transliuotojui skirti po 80 mln. eurų – tiek pat, kiek šiemet. Septyni komiteto nariai pritarė, keturi balsavo prieš, o pirmininkas Algirdas Sysas susilaikė.
Dabartinė tvarka užtikrina 1 % gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 % akcizo pajamų. Finansavimas pastaraisiais metais išaugo nuo 46,3 mln. eurų 2020 m. iki planuojamų 88 mln. eurų 2025 m. Opozicija kritikuoja sprendimą, o LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė įspėja, kad tai ribos pasiruošimą „dienai X“ ir kibernetinių grėsmių valdymą.
Socialdemokratai siūlo likusias lėšas skirti kultūrai, siekiant užtikrinti projektų tęstinumą. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ragina sieti LRT finansavimą su BVP, kad būtų mažiau priklausomybės nuo mokesčių šuolių. Po Valstybės kontrolės pastabų Vyriausybė peržiūrės LRT programų pirkimų tvarką, sudarydama darbo grupę su Viešųjų pirkimų tarnyba. Premjerė pabrėžia, kad tikslas – ne sankcijos, o skaidrumo ir finansinio reglamentavimo stiprinimas.
77.lt primena, kad pernai metų pabaigoje pristatytame 2025–2027 metų biudžeto projekte buvo numatyta didinti LRT finansavimą – vien per šiuos metus buvo numatyti 79,6 mln. eurų, tai yra 6,8 mln. eurų daugiau nei 2024 m. Pagal planą asignavimai turėjo augti ir dar ateinančiais metais: 2026 m. sudaryti 87,8 mln. eurų, o 2027 m. – 97,1 mln. eurų.
Po Valstybės kontrolės pastabų: Vyriausybė peržiūrės LRT programų pirkimų tvarką
Po Valstybės kontrolės pastabų dėl LRT programų pirkimų Vyriausybė nusprendė peržiūrėti jų įsigijimo tvarką. Premjerė pranešė, kad bus sudaryta darbo grupė, kurioje dalyvaus ir Viešųjų pirkimų tarnyba, siekiant įvertinti esamas procedūras ir pateikti siūlymus, kaip jas patobulinti.
Valstybės kontrolė anksčiau nurodė, kad LRT programų įsigijimas nėra pakankamai aiškiai reglamentuotas, todėl kyla rizika dėl skaidrumo ir konkurencijos užtikrinimo.
Darbo grupė analizuos tiek techninius, tiek teisinius aspektus, nustatys neaiškius žingsnius ir siūlys koregavimus, kad procedūros būtų skaidrios ir aiškios.
Premjerė pabrėžė, kad LRT vadovybė bendradarbiauja šiuo klausimu, o peržiūra bus atliekama „nuo pagrindo“ – ne siekiant sankcijų, o užtikrinant viešojo sektoriaus institucijų veiklos skaidrumą ir reglamentavimą. Oficialūs pasiūlymai bus pateikti Vyriausybei po darbo grupės vertinimo.
