Muskas teigia, kad už protestų prieš „Tesla“ ir konservatyvios žiniasklaidos cenzūros stovi įtakingi politiniai donorai
Elonas Muskas viešai pareiškė, kad prieš „Tesla“ ir jo politinę veiklą nukreiptus protestus galėjo remti dideli JAV Demokratų partijos donorai, tarp jų George’as Sorosas, Reidas Hoffmanas bei su jais siejamos organizacijos. E. Muskas tai grindė neįvardyta „analize“, tačiau nepateikė jokio dokumento ar tyrimo, kuriuo būtų galima remtis.
Nepaisant to, šie Musko pareiškimai atkreipė dėmesį į kitą aspektą: protestai prieš „Tesla“ pastaraisiais mėnesiais buvo plataus masto ir koordinuoti. Niujorke, Portlende ir dešimtyse kitų miestų demonstrantai skelbė „Tesla Takedown“ kampaniją, ragindami atsisakyti Musko produktų, parduoti akcijas ir prisijungti prie piketų. Dalis protestų koordinuojama viešai, tačiau jų finansavimo šaltiniai nėra aiškiai įvardijami[1].
Tai atskleidžia platesnę E. Musko kritiką Demokratų partijos donorams. Jo pozicija paprasta: jeigu politinės organizacijos finansuoja akcijas, kurios daro įtaką rinkoms ir verslui, visuomenė turi teisę žinoti, kas jas remia. Ši nuostata atliepia platesnį konservatyvios auditorijos požiūrį, jog politinis aktyvizmas neretai vykdomas per tarpininkus, kurie veikia be demokratinės atskaitomybės.
G. Soroso tinklo remiama britų organizacija skatinama cenzūruoti informacinius kanalus
Neseniai paaiškėjo, kad George’o Soroso įkurta Open Society Foundations organizacija skyrė 250 tūkstančių dolerių britų nevyriausybinei organizacijai Center for Countering Digital Hate. Ši organizacija yra žinoma dėl kampanijų, nukreiptų prieš konservatyvios pakraipos žiniasklaidą bei socialinius tinklus, kuriuose, jos teigimu, plinta neteisinga informacija[2].
Tačiau ši veikla kelia klausimų. CCDH spaudė technologijų įmones ir reklamos užsakovus atsiriboti nuo tokių portalų kaip „Daily Wire“ ar „The Federalist“. Organizacija viešai deklaravo siekį „sužlugdyti Musko Twitter“, ragindama reklamos užsakovus nutraukti bendradarbiavimą su platforma „X“.
E. Muskas pats yra pareiškęs, kad CCDH yra „nusikalstama organizacija“, kuri, jo manymu, veikia ne dėl visuomenės saugumo, o dėl politinių interesų. Jis taip pat teigė, kad Soroso tinklas finansuoja grupes, kurios vykdo spaudimo kampanijas prieš jį ir jo verslus[3].
Oficialūs dokumentai rodo: Soroso fondas skyrė lėšų organizacijai, kuri aktyviai siekia kontroliuoti internetinį turinį ir daro spaudimą įmonėms dėl to, ką ji vadina „neapykantos kalba“. Tai savaime nėra įrodymas apie koordinuotą veiklą prieš Muską, tačiau kelia klausimą dėl ribos tarp kovos su dezinformacija ir politinės cenzūros.
Kova dėl politinės įtakos tampa atvira ir vieša
E. Muskas ne kartą juokavo, kad jis „turbūt yra dešinės pusės George’as Sorosas“. Jis pabrėžė, kad siekia remti paprastus principus: saugias bendruomenes, sienų kontrolę, fiskalinę atsakomybę ir žodžio laisvę. Šie pareiškimai aiškiai skirti auditorijai, kuri jaučia įtampą tarp tradicinių vertybių ir agresyviai progresyvios politikos.
Skirtingų šalių politikai jau lygina E. Musko įtaką su G. Soroso veikla. Reform UK lyderis Nigelas Farage teigiamai sutiko galimą Musko paramą savo partijai, pabrėždamas, kad jis turi realių verslo interesų Jungtinėje Karalystėje, priešingai nei Sorosas. Konservatyvūs komentatoriai JAV taip pat nuolat klausia, kodėl žiniasklaida griežtai tikrina Muską, bet ignoruoja Soroso tinklo įtaką.
Ši diskusija pasiekė ir Europą. Kai Muskas paskelbė, jog „tik AfD gali išgelbėti Vokietiją“, tai sukėlė politinę audrą, tačiau kartu parodė, kad jo balsas tampa svarbus ne tik JAV, bet ir Europos rinkimuose. Jis nebedirba su DOGE agentūra ir nėra toks artimas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, bet požiūris ir politinė nuomonė nesikeičia.
Visa tai rodo vieną dalyką: E. Muskas nebėra vien technologijų verslininkas. Jis tampa politiniu veikėju, kuris atvirai meta iššūkį donorų ir nevyriausybinių organizacijų tinklams, turintiems didelę įtaką Vakarų politinėms sistemoms. Jau įsigydamas socialinę platformą kalbėjo apie tai, kad nori kovoti už žodžio ir nuomonės laisvę.
