Lietuvos vežėjų nuostoliai Minske jau siekia 5 mln. eurų
Premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas penktadienį pareiškė, esą Baltarusijos režimas ir toliau neketinantis atverti savo pasienio punktų. Pasak jo, Minskas tik imituoja norą spręsti Lietuvos ir Europos vežėjų, kurie šiuo metu laikomi „įkaitais“, problemas. Tuo tarpu, kol Baltarusijoje įstrigę vežėjai piktinasi mokamomis aikštelėmis, Lietuva nuo sausio 18 d. nebeįleidžia Baltarusijoje registruotų automobilių.
I. Dobrovolskas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnai turi aiškias instrukcijas, ką Baltarusija turi nedelsiant padaryti, kad būtų svarstomas pasienio punktų atidarymas, o krovininiam transportui išvykti turi būti leista be papildomų sankcijų[1].
Tuo tarpu vien per savaitę Lietuvos vežėjai Baltarusijoje užstrigusiems vilkikams jau sumokėjo apie 5 mln. eurų Minsko biudžetui. Vieno vilkiko laukimas per savaitę kainuoja apie 1 tūkst. eurų, o ilgalaikė stovėjimo kaina gali siekti 3 tūkst. eurų per mėnesį[2].
Lapkričio pradžioje skelbta, kad Baltarusijoje įstrigę apie 5 tūkst. Lietuvos registruotų vilkikų ir puspriekabių, todėl nuostoliai vežėjams sparčiai auga.
Svarstoma apie dviejų pasienio punktų atvėrimą
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar atverti du pasienio punktus su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų, kurie buvo uždaryti daugiau nei dvi savaites. Premjerė Inga Ruginienė nurodė, kad Nacionalinio saugumo komisija rekomendavo punktus atverti dėl sumažėjusio kontrabandinių balionų srauto ir nenutrūkstančios Vilniaus oro uosto veiklos, o pasiruošimas atidarymui užtruktų apie parą[3].
Ji taip pat pažymėjo, kad esant padidėjusiam grėsmių lygiui siena vėl būtų užverta. Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Olegas Tarasovas teigė, kad punktų atidarymas būtų teigiamas žingsnis, tačiau neišspręstų kai kurių problemų, susijusių su Baltarusijos sankcijomis vežėjams.
Po Lenkijos sprendimo atidaryti du pasienio punktus su Baltarusija įvyko Lietuvos ir Baltarusijos pasieniečių techninės derybos dėl vilkikų grąžinimo, kontrabandos stabdymo ir migrantų problemų.
Lietuvoje uždrausti baltarusiški automobiliai
Tuo tarpu nuo 2025 m. sausio 18 d. į Lietuvos teritoriją nebeįleidžiami automobiliai, registruoti Baltarusijoje. Pažeidėjams bus taikoma bauda ir automobilio konfiskavimas, kaip numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnyje[4].
Išimtys taikomos tik diplomatiniams automobiliams bei transportui, gabenantis mirusiųjų palaikus.
Apribojimai įgyvendinami remiantis ES reglamentu Nr. 765/2006 su pakeitimais (Nr. 2024/1865), pagal kurį nuo 2024 m. liepos 18 d. į ES teritoriją neįleidžiami lengvieji automobiliai su baltarusiškais numeriais, nepriklausomai nuo savininko pilietybės. Išimtys asmeniniam naudojimui taikomos Baltarusijos piliečiams, turintiems galiojančią Lietuvos vizą arba leidimą gyventi, bei ES piliečiams, gyvenantiems Baltarusijoje. Komerciniai automobiliai ar juridinių asmenų transportas šioms išimtims netaikomi.
Konfiskuojamos rusiškos transporto priemonės
Tuo tarpu dar prieš keletą metų Lietuva nusprendė sekti kaimynų latvių pavyzdžių ir priėmė sprendimą konfiskuoti nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. į šalį įvažiuojančius automobilius su rusiškais registracijos numeriais. Savininkams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis išsivežti savo transporto priemones, antraip jos bus sulaikomos, konfiskuotos arba palydėtos iki sienos[5].
Latvijoje panaši praktika įsigaliojo nuo 2023 m. vasario, o konfiskuotus automobilius šalis pareiškė perduosianti Ukrainos gyventojams. Tiek Lietuva, tiek Latvija tokius savo veiksmus grindė Europos Komisijos rekomendacijomis, siekdamos sustiprinti sankcijas Rusijai.
