Vidaus reikalų ministras paragino nepatenkintus protestuoti Baltarusijoje
Baltarusijos sprendimas užblokuoti Lietuvos vilkikų grįžimą per savo teritoriją įplieskė įtampą pasienyje ir išprovokavo vežėjų pasipiktinimą. Šimtai vairuotojų liko įstrigę už sienos, o jų vilkikai – priverstinai nukreipti į specialias aikšteles Baltarusijoje.
Reaguodama į tai, nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ pareikalavo neatidėliotinų veiksmų: pradėti tiesioginį dialogą su Minsku, užtikrinti vairuotojų saugumą, kompensuoti patiriamus nuostolius ir imtis aktyvių protestų. Vežėjai svarsto net apie galimybę surengti demonstracijas pačioje Baltarusijoje, siekdami parodyti, kad būtent šios šalies sprendimai yra pagrindinė krizės priežastis[1].
Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad Lietuvos pusė vilkikų nesulaiko ir kad protestai Lietuvoje simboliškai nesprendžia problemos.
„Uždaro (neleidžia išvažiuoti Lietuvos vilkikams – BNS) baltarusiai, o protestuojame Lietuvoje. Bet („Linava“ – BNS) gali ir Baltarusijoj paprotestuot. Ne mes gi jų neišleidžiam – mes juos (vilkikus – BNS) įleidžiam. Logiškai galėtų jie pabandyt ir Baltarusijoj paprotestuoti. Aš manyčiau, čia būtų geras toks jų žingsnis“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
Kondratovičius taip pat priminė, kad verslas turi atsakingai vertinti rizikas, dirbdamas su valstybėmis, kurios Lietuvos atžvilgiu yra priešiškos, tačiau tuo pačiu pareiškė, kad šalies valdžia esą yra pasiruošusi padėti įmonėms tvarkytis su susidariusia situacija.
Šis požiūris suteikė „Linavai“ argumentų raginti vežėjus ne tik protestuoti Lietuvoje, bet ir svarstyti demonstracijas pačioje Baltarusijoje, kur jų veiksmai galėtų turėti realų poveikį Minsko sprendimams.
Ruginienė: buvo galima pasiruošti iš anksto
Tokiam V. Kondratovičiaus požiūriui, panašu, pritarė ir pati premjerė Inga Ruginienė, spaudos konferencijos metu kirtusi, kad „jeigu protestuoti – reikia protestuoti prieš Baltarusijos režimą“.
Ministrė pirmininkė taip pat neslėpė, kad vežėjai iš anksto turėjo pasiruošti, jog sienos gali būti uždarytos. Jos teigimu, transporto įmonės turėjo įvertinti galimas rizikas, ypač dirbdamos su Baltarusija ar jai palankiai nusiteikusiomis šalimis, ir turėti alternatyvius planus. Pasienio punktų uždarymas iki lapkričio 30 dienos buvo paskelbtas iš anksto, o sprendimas susijęs su oro balionų trikdžiais Vilniaus ir Kauno oro uostams.
Premjerė kritikavo vežėjų planuojamus protestus ir kelių blokadas, laikydama tokias reakcijas perdėtomis. Dabar, jos nuomone, svarbiausia – sutelkti dėmesį į praktinius sprendimus pasienio situacijai sureguliuoti.
Vyriausybės vadovės teigimu, pasienio punktai bus atverti tik tuomet, kai Baltarusija parodys pasirengimą bendradarbiauti. Tuo metu verslas turi laikytis atsakomybės principo ir pasiruošti trikdžiams, kad nuostoliai būtų kuo mažesni.
„Pozityvūs ženklai“ iš Minsko
Tuo tarpu Lietuva sulaukė oficialaus laiško iš Minsko su pasiūlymu pradėti derybas dėl pasienio situacijos normalizavimo. I. Ruginienė pažymėjo, kad laiškas rodo tam tikrus „pozityvius ženklus“, tačiau vilkikų išlaisvinimas priklauso nuo Baltarusijos pasirengimo bendradarbiauti ir sustabdyti kontrabandinių balionų skrydžius, trikdančius Lietuvos oro uostų darbą. Ji patvirtino, kad laiškas bus įvertintas, o sprendimai dėl derybų eigos priimami atsižvelgiant į realius veiksmus pasienyje[2].
Premjerė taip pat pabrėžė, kad derybos vyks techninio lygio kanalu, siekiant spręsti ne tik pasienio punktų atvėrimo klausimą, bet ir platesnius probleminius klausimus, įskaitant saugumo grėsmes oro erdvėje. Ji akcentavo, kad sienos uždarymas buvo būtinas valstybės saugumui, o derybų tikslas – užtikrinti, kad Baltarusija prisidėtų prie hibridinės atakos stabdymo ir kad panašių incidentų ateityje būtų galima išvengti.
