Premjerė apie vilkikų krizę pasienyje: vežėjai turėjo pasiruošti
Baltarusijos pasienyje šiuo metu vis dar įstrigę keli tūkstančiai vilkikų. Dėl šios situacijos nepatenkinti vežėjai svarsto blokuoti kelius Lietuvoje, tačiau premjerė Ingrida Ruginienė vertina tokias reakcijas kaip perdėtas ir nesąžiningas.
Transporto įmonės turėjo iš anksto įvertinti rizikas ir pasiruošti galimiems trikdžiams, ypač turint verslo santykius su Baltarusija ar jai prijaučiančiomis šalimis[1].
Lietuva uždarė pasienio punktus su Baltarusija iki lapkričio 30 d., reaguodama į kontrabandininkų naudojamus oro balionus, kurie trikdė Vilniaus ir Kauno oro uostų darbą. Sprendimas buvo skelbiamas iš anksto, suteikiant verslui galimybę pasiruošti.
Minskas, reaguodamas į Lietuvos veiksmus, neleido Lietuvos vilkikams grįžti į savo šalį, pervežė juos į specialias aikšteles ir planuoja apmokestinti. Nacionalinė vežėjų asociacija „Linava“ reikalauja atidaryti bent vieną pasienio punktą, užtikrinti vežėjų saugumą, evakuaciją ir kompensacijas.
Premjerė pažymi, kad pasienio punktai galėtų būti atverti tik tuomet, kai Baltarusija parodys pasirengimą bendradarbiauti. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pavedė užsienio reikalų ministrui organizuoti derybas su Lietuvos pareigūnais dėl pasienio normalizavimo.
Vyriausybės vadovė I. Ruginienė teigė tai vertinanti kaip besikeičiančią Minsko retoriką, tačiau dar reikia daug darbų, kad padėtis stabilizuotųsi.
LINAVA: vežėjų reakcija nėra paremta emocijomis
Tuo tarpu Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos (LINAVA) viceprezidentas Olegas Tarasovas patikino, kad sunkvežimių verslas esą neturėjo adekvačios galimybės pasiruošti sienos su Baltarusija uždarymui[2].
Pasak O. Tarasovo, šiuo metu dėl uždarytos sienos Lietuvos įmonės patiria rimtus, tiesioginius finansinius nuostolius.
„Pas mus nebuvo galimybės pasiruošti. Mes šitomis kryptimis sėkmingai dirbame nuo 1990-ųjų, o valdžios atstovai argumentuoja, kad įspėjimas buvo tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) buvo anksčiau sieną uždariusi keliom valandom, bet tokie dalykai – nėra įspėjimai. Jokio aiškaus signalo nebuvo. Galbūt reikėjo aiškiai pasakyti, kad mes uždarysime sieną ir jei turite turto Baltarusijoje – pasiruoškite viską susigrąžinti“, – komentavo O. Tarasovas.
Baltarusija atsisako paleisti Lietuvos vilkikus
Šalyje vis dar įstrigę keli šimtai Lietuvos ir ES vežėjų vilkikų, nes Baltarusija atsisako atidaryti evakuacinį koridorių. Sprendimas neleisti įmonių transportui grįžti į Lietuvą priimtas po to, kai Vilnius uždarė pasienio punktus dėl kontrabandinių balionų skrydžių, keliančių pavojų civilinei aviacijai[3].
Minskas pervežė vilkikus į specialias aikšteles ir žada juos apmokestinti. Ši situacija sukėlė pasipiktinimą LINAVAI, kuri ragina pradėti diplomatinį dialogą, atidaryti bent vieną punktą ir užtikrinti transporto priemonių bei įmonių saugumą.
I. Ruginienė pažymėjo, kad pasienio punktai galėtų būti atverti tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų pasirengimą bendradarbiauti. Tuo tarpu Minskas pavedė užsienio reikalų ministrui organizuoti derybas su Lietuva, tačiau Lietuvos vadovai tai vertina kaip besikeičiančią, bet dar nepakankamą retoriką.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasienio atidarymas įmanomas tik sustabdžius kontrabandinius balionus ir nebekeliant grėsmės Lietuvos oro eismui. Lietuva informavo JAV administraciją apie padėtį ir palieka galimybę taikyti papildomas priemones, jei Minskas toliau eskaluos situaciją.
Šimtai Lietuvos vilkikų laikomi Baltarusijos pasienio aikštelėse
Daugiau nei 1 100 Lietuvos vilkikų įstrigo Baltarusijoje po pasienio punktų uždarymo. Apie 800 jų perkelta į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles netoli sienos – daugiausia Berestovicoje, Kotlovkoje, Benekonyse ir Kamenny Loje.
Baltarusijos muitinės komitetas teigia, kad tokia priemonė skirta užtikrinti transporto priemonių saugumą ir apsaugą pasienio prieigose. Kol Lietuva neatnaujins eismo per Medininkų ir Šalčininkų punktus, į aikšteles perkeltos transporto priemonės negalės kirsti sienos.
