Teks atlyginti bendrovei „Hisk“ dėl neteisėto Liepkalnio sankryžos pasiūlymo vertinimo
Apeliacinis teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė turi bendrovei „Hisk“ atlyginti daugiau nei 2,74 mln. eurų žalą dėl 2019 metų Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžos rekonstrukcijos konkurso. Nustatyta, kad „Hisk“ pasiūlymas buvo neteisėtai atmestas, nors konkurso nugalėtojoms leista kelis kartus tikslinti dokumentus, pažeidžiant lygiateisiškumo principą.
Sprendimas apima ne tik negautas pajamas, bet ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2021 metų birželio pabaigos bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino, kad „Hisk“ turėjo pakankamai resursų įgyvendinti projektą, o savivaldybė nepateikė įrodymų, jog įmonė nebūtų laimėjusi konkurso teisėtai[1].
Byla atskleidė, kad savivaldybė vertino pasiūlymus nevienodai: „Hisk“ pasiūlymas buvo atmestas formaliai, tuo tarpu konkurso nugalėtojoms buvo leista kelis kartus keisti pasiūlymus, kol jie atitiko reikalavimus. Iki šiol savivaldybės išlaidos šioje byloje su palūkanomis ir advokatų mokesčiais jau viršija 4 mln. eurų.
Savo ruožtu Vilniaus savivaldybė ketina skųsti Apeliacinio teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui, teigdama, kad „Hisk“ pasiūlymas nebuvo aiškus ir neatitiko konkurso sąlygų. Sutartis su konkurso nugalėtojais – „Fegda“ ir „Tilsta“ – buvo pasirašyta 2019 metų rugpjūtį, jos vertė siekė 31 mln. eurų, o sankryžos rekonstrukcija baigta 2021 metais.
Nemunaitis: tai didžiausias viešųjų pirkimų pralaimėjimas Lietuvos istorijoje
Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės tarybos nariui Aleksandrui Nemunaičiui atrodo, kad tai – vienas didžiausių viešųjų pirkimų pralaimėjimų Lietuvos istorijoje. Mat Žirnių sankryžos rekonstrukcijos konkursas už 31 mln. eurų buvo neteisėtai laimėtas bendrovių „Fegda“ ir „Tilsta“ grupės, nors teismas nustatė, kad jei savivaldybė būtų priėmusi teisėtus sprendimus, pagrindinė konkurso dalyvė „Hisk“ būtų pripažinta laimėtoja[2].
Politikas pridėjo, kad dėl šio neteisėto sprendimo „Hisk“ bendrovei priteista daugiau nei 3,3 mln. eurų, o kartu su ankstesne bauda ir palūkanomis savivaldybės nuostoliai viršija 4 mln. eurų – tai pinigai, kurie galėjo būti skirti vaikų darželiams, mokykloms, gatvėms ar viešajam transportui.
„Ir dabar klausimas – kas už tai atsakys? Tai – mūsų pinigai. Tai tie patys milijonai, kurie galėjo būti skirti vaikų darželiams, mokykloms, gatvėms ar viešajam transportui. Ir nors savivaldybė dar kalba apie skundimą, kyla paprastas klausimas – kaip taip įvyko? Be to, ar normalu turėti situacijas, kai už sprendimus niekas asmeniškai neatsako? Jei niekas neatsakys asmeniškai – situacija kartosis.
Mano nuomone, šita byla turi tapti pavyzdžiu, kad reikia asmeninės atsakomybės valdininkams. Ne institucijų, ne „miesto vardu“, o konkrečių sprendimus priėmusių žmonių.“ – rašė A. Nemunaitis.
Vilniaus laivelių remontas sukėlė skandalą: sutartis už 2,5 mln. eurų – įmonei su vienu darbuotoju
O štai dar spalio pabaigoje kilo ir pagrįstų klausimų dėl garsiųjų sostinės laivelių. Vilniaus miesto valdžia projektą pristato kaip inovatyvią viešojo transporto formą, turistų traukos objektą ir mobilumo sprendimą, o iš pradžių net buvo žadėta, kad laiveliais bus galima pasiekti Kauną.
Tačiau tas pats A. Nemunaitis atkreipė dėmesį į 2,5 mln. eurų vertės laivelių remonto sutartį su UAB „Navė“ – įmone, kurioje dirba vos vienas darbuotojas. Pasak Nemunaičio, kyla rizika, kad pinigai bus „įsisavinami“, o gyventojai lieka neinformuoti apie tikrąsias projekto išlaidas ir priežiūrą.
Ši įmonė su savivaldybe turi ir ankstesnių mažesnių sutarčių: liepos mėnesį sudarytos sutartys už kelis šimtus eurų apėmė tekstilės gaminius, gaisrų gesinimo įrenginius, žymėjimo plūdurus bei darbo drabužius.
