Ruginienė: sukčių veikla Lietuvoje pasiekė kritinį lygį – reikia naujų saugumo priemonių
Lietuvos gyventojai šiemet jau prarado beveik 27 mln. eurų dėl telefoninių ir internetinių sukčių. Apie tai trečiadienį pranešė Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė, pabrėždama, kad situacija tampa nebekontroliuojama ir vien įspėjimų gyventojams jau nebeužtenka.
„Pirmiausia noriu pasakyti, kad identifikuojame ir matome didžiulę problemą dėl telefoninių ir internetinių sukčių (…). To nebematyti ir ignoruoti mes negalime“, – sakė Ruginienė[1].
Pasak jos, tradiciniai informaciniai pranešimai, raginantys saugotis apgavikų, nebeduoda rezultatų, todėl būtina ieškoti efektyvesnių sprendimų. Dėl to pavesta suformuoti tarpinstitucinę grupę, kuri turės pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip geriau apsaugoti gyventojų lėšas.
Vienas iš galimų sprendimų – glaudesnis bendradarbiavimas su bankais, kad būtų galima riboti ar laikinai stabdyti tam tikro dydžio pinigų pavedimus. Ruginienės teigimu, galima svarstyti grįžimą prie anksčiau taikytos tvarkos, kai didesni pavedimai nebūdavo atliekami akimirksniu.
Vos per kelias dienas iš lietuvių buvo išviliota daugiau nei 120 tūkst. eurų
Baigiantis spaliui Lietuvoje buvo fiksuojama nauja telefoninių ir internetinių sukčių banga – įvairiose apskrityse gyventojai prarado apie 122,5 tūkst. eurų. Daugiausia atvejų užregistruota Vilniuje, kur sukčiai iš kelių žmonių išviliojo dideles sumas, prisistatydami banko darbuotojais, policininkais ar telekomunikacijų įmonių atstovais[2].
Vienas vilnietis neteko beveik 60 tūkst. eurų, kita moteris – 30,5 tūkst., o Pabradėje gyvenanti pensininkė – dar 15,2 tūkst. eurų. Apgavikai veikė ir kituose miestuose: Klaipėdoje, Marijampolėje bei Šiauliuose gyventojai prarado nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, dažniausiai paspaudę apgaulingas nuorodas ar suvedę prisijungimo duomenis netikrose svetainėse.
Policija dėl šių atvejų pradėjo kelis ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo ir neteisėto elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo. Pareigūnai dar kartą įspėja gyventojus būti itin atsargius – neatskleisti banko prisijungimo duomenų, nespausti įtartinų nuorodų ir nepasitikėti asmenimis, telefonu prisistatančiais įvairių institucijų atstovais.
Siunčiamos fiktyvios nuorodos, apsimetama bankininkais
Iš gyventojų pinigai išviliojami keliais aiškiais metodais: gyventojai aktyvuoja fiktyvias nuorodas (per SMS ar socialinius tinklus) ir suveda prisijungimo duomenis arba Smart ID, taip atiduodami sukčiams prieigą prie elektroninės bankininkystės[3].
Taip pat gaunami skambučiai nuo asmenų, prisistatančių banko, policijos ar telekomunikacijų įmonių vardu, kurie įtikinėja patvirtinti operacijas, atskleisti kodus ar atlikti pavedimus; pateikiamos neteisingos „siuntų“ ar darbo skelbimų nuorodos, kurios vagia kredencialus; o taip pat pasitaiko fizinių apgaulių — išviliojamos ar atimamos banko mokėjimo kortelės ir vėliau panaudojamos.
Kiekvienas iš šių veikimo būdų veda prie konkretų pinigų netekimo: suvesti duomenys leidžia nusikaltėliams atlikti neteisėtus pavedimus iš sąskaitų, apsimestiniai skambučiai verčia aukas pačias pervesti lėšas, o kortelės praradimas suteikia galimybę tučtuojau nuskaičiuoti pinigus arba atlikti išėmimus.
Į kovą galėtų įsitraukti ir bankai
Tuo tarpu jau kalbama, kad į kovą prieš sukčius galėtų įsitraukti ir bankai. Jie tampa pagrindiniu gynybos įrankiu prieš augantį finansinį sukčiavimą Lietuvoje, prižiūrėdami klientų sąskaitas ir diegdami naujas apsaugos priemones.
Lietuvos banko atstovė Vaida Markevičienė pažymi, kad ateityje bankai galėtų dažniau grąžinti klientams sukčių išviliotas sumas – tai numatyta keičiant Mokėjimų paslaugų direktyvą ES mastu.
Naujomis taisyklėmis bankai galės greičiau reaguoti į įtartinus mokėjimus, ypač momentinius pervedimus, kurie nusikaltėliams leidžia veikti itin greitai.
