Skola šoka į viršų: Lietuvos finansams gresia krizė
Lietuvos valstybės skola 2024 m. pabaigoje pasiekė beveik 30 mlrd. eurų – per metus ji išaugo beveik 9 proc. Skolos ir BVP santykis šoktelėjo iki 38 proc., o specialistai įspėja, kad jei nebus imtasi ryžtingų veiksmų, artimiausiais metais ji gali pasiekti pusę šalies bendrojo vidaus produkto.
Valstybės kontrolė patikrino oficialius skolos duomenis ir rado, kad jie yra tikslūs. Tačiau augimo tempas kelia nerimą: nors iki Mastrichto kriterijaus ribos dar yra „laisvos erdvės“, ekspertai perspėja, kad valstybė negali pasiduoti lengvoms skolinimosi pagundoms[1].
Fiskalinės institucijos prognozuoja, kad 2025 m. skola gali pasiekti 42,6 proc. BVP, o vidutiniu laikotarpiu augimo tempas bus spartesnis nei numatyta struktūriniame fiskaliniame plane. 2028 m. valstybės skola gali viršyti 53 proc. BVP, o tai jau beveik priartina šalį prie pavojingos 60 proc. ribos.
Auganti skola kelia grėsmę ne tik finansiniam stabilumui, bet ir svarbių viešųjų paslaugų kokybei bei gynybos finansavimui. Lietuvos valdžia siekia padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP, tačiau tuo pat metu būtina užtikrinti viešųjų paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Kaip pranešama, be naujų pajamų šaltinių, valstybės biudžetas gali atsidurti pavojingoje padėtyje, kuri ribotų galimybes finansuoti tiek infrastruktūrą, tiek socialines programas.
Būtini ilgalaikiai sprendimai
Valstybės kontrolė pažymi, kad teigiami žingsniai skolos valdyme jau daromi – priimami ir planuojami įstatymai turėtų pagerinti rizikų valdymą, skolinimosi planavimą ir fiskalinį tvarumą. Tačiau ekspertai akcentuoja, kad be ryžtingų, ilgalaikių sprendimų Lietuvos skola gali tapti viena didžiausių grėsmių šalies ekonomikai artimiausio dešimtmečio perspektyvoje.
„Stebime teigiamus žingsnius valstybės vardu prisiimamos skolos valdyme – tiek jau priimti, tiek esantys Seime ir planuojami priimti fiskalinės drausmės teisės aktai numato apimti pagrindinius skolos valdymo klausimus, susijusius su fiskalinio tvarumo užtikrinimu, skolinimosi planavimu ir rizikų valdymu.
Būtina stiprinti viešųjų finansų sistemą ir užtikrinti, kad valstybės skolos valdymas būtų grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, ilgalaikiais tikslais ir laikantis Mastrichto kriterijų“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Atnaujintos skolos prognozės bus paskelbtos lapkričio 6 d. kartu su 2026–2028 m. biudžeto projekto vertinimu, o iki tol specialistai ragina atidžiai stebėti finansų politikos pokyčius.
Biudžetą „spaudžia“ išlaidos gynybai ir augantys atlyginimai
Tuo tarpu 2026–2028 metų valstybės biudžetas Seime buvo pristatytas kaip optimistinis, tačiau realios galimybės manevruoti lėšomis išlieka ribotos. Finansų viceministras Kristupas Vaitekūnas teigė, kad makroekonominės prognozės leidžia tikėtis augimo, tačiau šalį veiks daugybė išorinių rizikų, kurios gali slopinti finansinį stabilumą. Nominalus biudžeto deficitas sieks 2,7 proc., bet realus – 4,7 proc., o valstybės skola per trejus metus didės nuo 40 iki 45 proc. BVP.
Didžiausi išlaidų augimo šaltiniai – gynyba, viešojo sektoriaus atlyginimai ir palūkanų našta. Skolos valdymui numatyta beveik 200 mln. eurų, tiek pat skiriama mokytojų ir pareigūnų atlyginimams, o įmokos į ES biudžetą augs 170 mln. eurų. Nors biudžetas leidžia išlaikyti tam tikrą stabilumą ir kai kuriose srityse didinti išlaidas, tik apie penkis procentus lėšų lieka laisvai paskirstoma, o likusi dalis jau iš anksto suplanuota.
Seimo nariai kritikavo biudžetą, abejodami planuojamu pajamų augimu ir skolos didėjimu. Klausimų kilo dėl Gynybos fondo skaidrumo ir fondo lėšų paskirstymo, kurį dalinai riboja nacionalinio saugumo reikalavimai. Viceministras paaiškino, kad didžioji skolinimosi dalis susijusi su gynybos finansavimu ir NATO įsipareigojimais, o biudžetas remiasi vidaus ekonomikos augimu ir ES investicijomis.
